Liturginės spalvos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Liturginės spalvos - katalikų liturgijoje naudojamos liturginių reikmenų (dažn. drabužių) spalvos. Liturginės spalvos tikintiesiems padeda sąmoningiau dalyvauti liturgijoje, išreiškia švenčiamų tikėjimo paslapčių pobūdį, turi nusistovėjusias normas ir visuotinai priimtą simboliką.

  • Balta simbolizuoja šviesą, nekaltumą ir džiaugsmą, baltos spalvos liturginiais drabužiais dvasininkai dėvi per Velykų ir Kalėdų mišias, per viešpaties (išskyrus jo kančios minėjimo apeigas), Švč. Trejybės, kat. ir stč. dvasininkai dar ir per Švč. Mergelės Marijos, angelų ir šventųjų (ne kankinių) švenčių rel. apeigas.
  • Raudona – ugnies, kraujo ir aukos kančios simbolis, naudojama per viešpaties kančios ir kankinių šventes, Sekmines.
  • Žalia simbolizuoja amžinojo gyvenimo ir išganymo viltį, naudojama per eilinių sekmadienių ir šiokiadienių mišias.
  • Violetinė simbolizuoja atgailą, skausmą ir liūdesį, naudojama per adventą ir gavėnią, gedulines pamaldas, atgailos ir ligonių patepimo sakramento apeigas.
  • Juoda – gedulo spalva, naudojama per gedulines pamaldas.
  • Rožinė (protestantų bažnyčiose nenaudojama) – sušvelninta violetinė spalva Kat. bažn. naudojama trečiąjį advento ir ketvirtąjį gavėnios sekmadienį. Iškilmingesnėmis progomis dėvimi puošnesni aukso (vietoj baltos, raudonos ir žalios) arba sidabro spalvos liturginiai drabužiai. Rytų ir protestantų bažnyčiose liturginių spalvų prasmė ir naudojimo taisyklės panašios į katalikų bažnyčios.

Liturginių drabužių bei reikmenų spalvų prasmė ir naudojimo tradicijos klostėsi pagal vietinių Bažnyčių papročius. Iki VI a. vienintelė liturginė spalva buvo balta, vėliau imta naudoti ir kitas. Liturginių spalvų naudojimo taisykles ir simbolinę reikšmę XIII a. pr. nustatė popiežius Inocentas III. XVI a. pab. Romos rite galutinai buvo patvirtintos 6 svarbiausios liturginės spalvos.