Lionginas Jankus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lionginas Jankus, Jankauskas (1912 m. sausio 27 d. Pagomerčiai, Pašušvio valsčius – 1968 m. vasario 4 d. Niujorkas) – Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 m. baigė Kauno aukštesniąją komercijos mokyklą, 1939 m. – Telšių kunigų seminariją. 19391944 m. kunigavo Švėkšnoje, Skuode, Kretingoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 19441945 m. Lichtenfelso lietuvių kapelionas ir Reino Frankonijos srities dekanas; rūpinosi lietuvių šalpa ir globa. 19451949 m. Hanau lietuvių gimnazijos kapelionas, skautų ir ateitininkų dvasios vadovas, „Caritas“ pirmininkas. 1950 m. apsigyveno JAV (Kalifornija). Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos, „Kunigų vienybės“ veikėjas. Nuo 1958 m. dirbo BALF centre Niujorke. Jo iniciatyva imta rūpintis ir šelpti lietuvių tremtinius visame pasaulyje, ypač Sibire. 1959 m. iš Sibiro tremtinių gavo maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ rankraštį ir per kelerius metus išleido jį 9 kalbomis.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šiluva, atsiminimai, 1966 m.

"Apaštalavimo keliu. Primicijų dovanėlė" 1939 m., p.32, iliustr.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lionginas Jankus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 519 psl.