Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas
55°23′41″ š. pl. 23°51′30″ r. ilg. / 55.39472°š. pl. 23.85833°r. ilg.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas (iki 2010 m. Lietuvos žemdirbystės institutas) – valstybinio mokslinių tyrimų instituto Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas. Įkurtas 1956 m. Dotnuvoje, Akademijoje (Kėdainių rajonas).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos žemdirbystės institutas sujungus Žemdirbystės ir dirvožemio institutą Trakų Vokėje, Valstybinę selekcijos stotį Dotnuvoje ir Dotnuvos bandymų stotį. Žemdirbystės instituto sistemai buvo priskirtos ir kitos įvairiuose šalies rajonuose tuo metu veikusios bandymų stotys. Institutas buvo pavaldus Žemės ūkio ministerijai. 1956–1989 m. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutas. 1972 m. institute įsteigtas Pašarinių kultūrų selekcijos centras (nuo 1996 m. Augalų selekcijos centras). 1991 m. institutui perduota Agrocheminių tyrimų stotis, įkurta 1950 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. sausio 28 d. nutarimu Nr.59 patvirtino pirmąjį Lietuvos žemdirbystės instituto statutą, pagal kurį Lietuvos žemdirbystės institutas įgijo savarankiško valstybinio mokslo instituto statusą.
2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 669 Vyriausybė pratęsė šį statusą ir Lietuvos žemdirbystės institutas tapo valstybės mokslo institutu – biudžetine mokslo įstaiga, įsteigta Lietuvos ūkiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti. Pagrindinė instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
Nuo 2010 m. Žemdirbystės institutas – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro sudėtinė dalis – kamieninis padalinys. Instituto veikla orientuota į žemės ūkio bei bioekonomikos plėtrą, tarpdisciplinius agronomijos bei jai giminingų krypčių mokslinius tyrimus, nacionalinių bei tarptautinių bendradarbiavimo ryšių vystymą.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemdirbystės institutas turi Dirvožemio ir augalininkystės, Augalų mitybos ir agroekologijos, Augalų patologijos ir apsaugos skyrius, Augalų selekcijos centrą su Javų selekcijos ir Žolių selekcijos skyriais, Cheminių tyrimų bei Genetikos ir fiziologijos laboratorijas, Ūkio dalį. Iki 2010 m. Žemdirbystės institutui priklausė Vėžaičių filialas (įkurtas 1967 m.), Vokės filialas (įkurtas 1956 m.), Elmininkų (įkurta 1941 m.), Joniškėlio (1927 m.), Kaltinėnų (1960 m.), Perlojos (1959 m.), Rumokų (1927 m.), Upytės bandymų stotys (1965 m.) ir Agrocheminių tyrimų centras (1992 m.).
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fundamentinių ir taikomųjų darbų svarbiausios kryptys: dirvožemio fizikinės, chemijos, biologijos savybės ir augalų mitybos procesai; augalų genetika, biotechnologija, fiziologija bei biochemija, selekcija, sėklininkystė, genetinių išteklių įvairovės apsauga ir plėtra; kultūrinių augalų formavimosi ypatumai, agroekologijos ir regioninės žemdirbystės sistemos. institutas rūpinasi mokslo žinių sklaida, ekspertine veikla, rengiami įv. norminiai dokumentai. institutas dalyvauja daugiau kaip 20 tarptautinių programų ir projektų. Institute sukurta daugiau kaip 250 lauko augalų veislių, parengtos svarbiausių žemės ūkio augalų auginimo technologijos. Institutas nuo 1989 m. leidžia tęstinį leidinį „Žemdirbystė=Agriculture“.[1]
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Petras Vasinauskas – 1956–1965 m.
- Antanas Būdvytis – 1965–1989 m.
- Rimantas Dapkus – 1989–1996 m.
- Zenonas Dabkevičius – 1997–2011 m.
- Vytautas Ruzgas – 2011–2015 m.
- Gintaras Brazauskas – nuo 2016 m. iki 2018 m. gruodžio 18 d.
- Žydrė Kadžiulienė – nuo 2018 m. gruodžio 18 d.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rūta Švedienė. Lietuvos žemdirbystės institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 354 psl.