Lietuvos tarnų draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos tarnų draugija – slapta moksleivių ir inteligentų knygnešių draugija, veikusi 18961899 m. Suvalkų gubernijoje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkūrė Veiverių mokytojų seminarijos moksleiviai. Platino draudžiamąją lietuvišką spaudą – žurnalus „Tėvynės Sargas“, „Ūkininkas“ ir „Varpas“, daugiausia pasaulietines knygas, turėjo talkininkų, daugiausia valstiečių. Lietuvos tarnų draugijos nariai rinko tautosaką, ją surašinėjo į bendrą knygą, rašė korespondencijas į lietuvių periodinę spaudą.

Draugija prisidėjo prie 1900 m. pasaulinės Paryžiaus parodos lietuvių skyriaus organizavimo. Draugijos nariai veikė ne tik Veiveriuose, savo veiklos nenutraukė ir tapę mokytojais. Nuo 1899 m. rugpjūčio mėnesio Rusijos imperijos žandarai draugiją pradėjo likviduoti; byla iškelta 13 asmenų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas MerkysLietuvos tarnų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 337 psl.