Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas

Koordinatės: 54°51′20″š. pl. 24°02′46″r. ilg. / 54.855576°š. pl. 24.046018°r. ilg. / 54.855576; 24.046018
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°51′20″š. pl. 24°02′46″r. ilg. / 54.855576°š. pl. 24.046018°r. ilg. / 54.855576; 24.046018

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas
Formamokslo įstaiga
Pramonėmiškotyros ir aplinkotyros moksliniai ir taikomieji tyrimai
Centrinė būstinėLiepų g. 1, 53101 Girionys, Kauno r.
Svarbiausi darbuotojaiMarius Aleinikovas (direktorius)
Tinklalapishttp://www.mi.lt

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas (nuo 2010 m., anksčiau Lietuvos miškų institutas) – miškotyros ir miško ekologinių tyrimų centras, įsikūręs Liepų g. 1, Girionyse, Kauno rajone.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas 1950 m. Kaune, 1963 m. perkeltas į Girionis. Nuo 1995 m. institutas yra tarptautinės miškų tyrimo organizacijų sąjungos narys, bendradarbiauja su Skandinavijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir kt. gretimų šalių institutais. Turi miškotyros (dalis – su VDU Žemės ūkio akademija) bei ekologijos ir aplinkotyros (dalis – su VDU Gamtos mokslų fakultetu) doktorantūrą.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turi 6 mokslinius padalinius: Miškininkystės, Ekologijos, Genetikos ir selekcijos, Miško apsaugos ir medžioklėtyros, Miško išteklių, ekonomikos ir politikos skyriai bei Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija. Yra biblioteka. Įvairiems bandymams atlikti institutas Lietuvos miškuose turi įrengęs 500 stacionarių tyrimo objektų, daugiausia – Dubravos miškų urėdijoje, 13 ha arboretumą, 76 ha medelyną, 5 miškų tyrimo punktus.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodyklė prie Miškų instituto

Mokslinės veiklos svarbiausios kryptys: molekulinės genetikos duomenimis pagrįstos biotechnologijos, miško medžių selekcija, genetinių išteklių saugojimas, miškų tvarkymo bendrieji nuostatai, mokslinių rezultatų taikymas miškų ūkyje ir aplinkosaugoje, mokslinės ir techninės informacijos skleidimas.[1] Institutas vykdo iš valstybės biudžeto finansuojamus tyrimus pagal 4 pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas veiklos kryptis:

  • Miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai;
  • Miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos;
  • Miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos tyrimai;
  • Miškų politika, socialinės bei ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis.

Institutas dalyvauja Nacionalinėse ir tarptautinėse mokslo tyrimo programose ir projektuose, vykdo užsakomuosius mokslo darbus bei mokslo taikomąją veiklą, leidžia mokslo žurnalus „Miškininkystė“ (19561989 m. „Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto darbai“, 1989–1993 m. „Miškų ūkis“, nuo 1994 m. „Miškininkystė“) ir „Baltic Forestry“, mokslines monografijas, rekomendacijas, informacines ir kt. publikacijas, rengia miškotyros ir miško ekologijos mokslo daktarus (doktorantūros studijos), steigia eksperimentinius objektus, kuria įvairias duomenų bazes, dalyvauja formuojant miškų politiką, rengiant įstatymus ir poįstatyminius aktus, rengia mokslines ir gamybines konferencijas, seminarus ir kursus, bibliotekoje kaupia miškotyros ir miško ekologijos publikacijas, atlieka įvairių paraiškų ir projektų ekspertizę, konsultuoja miškininkus ir miško savininkus ir kt.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Remigijus OzolinčiusLietuvos miškų institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 274 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]