Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija skiriama Lietuvos menininkams už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, paskelbtus per pastaruosius dvejus metus.

Skyrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Premijos kandidatus gali siūlyti Lietuvos meno kūrėjų organizacijos, universitetai, kultūros ir meno institucijos bei patys autoriai. Premijos kandidatus svarsto ir sprendimą dėl laureato vardo suteikimo ir prizo skyrimo priima Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba. Ši premija tam pačiam menininkui antrąsyk neskiriama.

Laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1997 m.:
    • Už eseistikos publikacijas:
      • muzikologė Rūta Goštautienė – už straipsnius apie lietuvių muziką knygoje „W kręgu muziky litewskiej“ (išleista Krokuvoje) ir „Baltų lankų“ numerio, skirto muzikos semiotikai, sudarymą (2000 Lt);
      • eseistas Liūtas Mockūnas – už dokumentinės eseistikos knygą „Pavargęs herojus“ (2000 Lt);
      • kultūrologas Almantas Salamavičius – už eseistikos knygą „XX amžiaus vizionieriai“ (2000 Lt);
    • 4 paskatinamosios premijos už 1997 metų eseistiką meno tematika:
      • leidinio „Teatras“ leidėja Rasa Andrašiūnaitė – už eseistiką apie teatro menininkus ir dramaturgus (850 Lt);
      • menotyrininkas Vytenis Rimkus – už publikacijas apie tautodailę (850 Lt);
      • dailėtyrininkas Algis Uždavinys – už publikacijas apie šiandieninę dailę (850 Lt);
      • fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas – už straipsnius apie Lietuvos fotografijos istoriją (850 Lt).
  • 2001 m. Viktorija Daujotytė – už literatūrai skirtus darbus „Literatūros filosofija“ (2001), „Kultūros šalys ir nuošalės“ (2000), „Esė apie poeziją ir esimą“ (2001).
  • 2002 m. Saulius Valius – už instaliaciją „Istorijos puslapiai“, 2002 m. spalio 8-13 d. eksponuotą tarptautinėje Frankfurto knygų parodoje.
  • 2003 m. kino režisierius Vytautas Damaševičius ir kino operatorius bei prodiuseris Juozas Matonis – už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus (5000 Lt prizą, padalijant jį po lygiai).
  • 2004 m. fotomenininkas Aleksandras Macijauskas – už 2003-2004 m. surengtas fotografijos parodas ir monografiją „Aleksandras Macijauskas. Fotografijos“ (2004).
  • 2005 m. kompozitorė Ona Narbutaitė – už simfonijų ciklą „Tres Dei Matris Symphoniae“ ir už styginių kvartetą Nr. 4 „Drappeggio“.
  • 2006 m. Gintaras Beresnevičius (po mirties) – už romanus „Pabėgęs dvaras“ ir „Paruzija“.
  • 2007 m. Vanda Juknaitė – už knygą „Tariamas iš tamsos“ ir dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.
  • 2008 m. režisierė, kino scenaristė, žurnalistė Agnė Marcinkevičiūtė – už aukštą profesionalumą siekiant savo filmais suaktualinti ir atskleisti Lietuvai brangias istorines, kultūrines bei žmogiškąsias vertybes.
  • 2009 m. dailės istorikė Marija Matušakaitė – už autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas.
  • 2010 m. rašytojas ir dailininkas Leonardas Gutauskas – už eilėraščių knygą „Urbo kalnas“ ir poezijos knygas vaikams „Petriukas debesėlis“ bei „Senojo bokšto gyventojai“.
  • 2011 m. rašytojas Vytautas Martinkus – už kalendorinių novelių knygą „Dvylika lieptų“ (2011) ir už literatūros kritikos knygą „Estetinė literatūros gyvybė“ (2011).
  • 2012 m. architektai Gintautas Vieversys, Andrius Byčenkovas, Tomas Eidukevičius, Reda Marcinkevičienė ir Algirdas Marcinkevičius už bendrą darbą – „POEZIJOS“ parko kompleksinį teritorijos sutvarkymą Marijampolėje.
  • 2013 m. rašytojas Romualdas Granauskas – už apysaką „Kai reikės nebebūti“ (2012), novelių apysaką „Šventųjų gyvenimai“ (2013) ir apsakymų knygą „Išvarytieji“ (2013).
  • 2014 m. tautodailininkas Antanas Česnulis – už kūrybinį tradicinės kultūros puoselėjimą.
  • 2015 m. tapytojas Aloyzas Stasiulevičius – už filosofinį požiūrį, meninį bei techninį virtuoziškumą tapybos drobėse „Vilniaus ciklas“, „Vilniaus baroko skulptūrų ciklas“, „Pagal Motiejaus Valančiaus temas“, „Žvaigždynų ciklas“.
  • 2016 m. poetas Donaldas Kajokas – už eilėraščių rinkinį „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ (2015).
  • 2017 m. architektūros studijos „Dviejų grupė“ architektai Gintaras Balčytis, Jurgita Šniepienė, Kęstutis Vaikšnoras ir Paulius Vaitiekūnas – už Kauno autobusų stoties projektą.
  • 2018 m. tapytojas Vilmantas Marcinkevičius ir menotyrininkė Julija Dailidėnaitė – už kūrybiškumą inicijuojant ir organizuojant projektą „Jaunojo tapytojo prizas“.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]