Lietuvos darbo teisė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvos darbo teisė - Lietuvos privatinės teisės sritis, apimanti darbo teisinius santykius; nacionalinė darbo teisė. Kodifikuota Lietuvos teisės šaka. Pagrindinis teisės šaltinis - darbo kodeksas.

Istorija

1971 m. buvo priimtas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodeksas.

1973 m. sausio 1 d. Lietuvos TSR DĮK įsigaliojo.

Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo LTSR darbo įstatymų kodeksas buvo recepuotas. Greta LR DĮK galiojo taip pat naujai priimti atskiri LR darbo įstatymai. Naujai susiklosčiusius rinkos ekonomikos santykius darbo srityje reikėjo teisiškai sureguliuoti liberaliau, lanksčiau, aiškiau ir išsamiau. Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje, buvo būtina reformuoti darbo santykių sritį pagal prisiimtus įsipareigojimus.

Darbo įstatymų kodeksas neteko galios tik 2003 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, priimtas 2002 m. birželio 4 d. Pažymėtina, kad iki naujojo LR DK priėmimo daugelis Rytų bei Vidurio Europos valstybių kaip Vengrija, Lenkija ir kitos savo darbo teisę buvo jau reformavusios.

Darbo teisės mokslas

Veikia:

• VU TF Privatinės teisės katedra (įsteigta 2009 m. rugsėjo 1 d., sujungus Civilinės teisės ir civilinio proceso katedrą ir Darbo teisės katedrą), Darbo teisės institutas (doc. dr. Tomas Davulis) įkurtas 2009 m.
• MRU TF - Darbo teisės ir socialinės saugos katedra

Yra parašytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Specialistus vienija Lietuvos darbo teisės ir socialinės apsaugos draugija.

Literatūra

• Viktoras Tiažkijus. Darbo teisė: teorija ir praktika, 2005, Justitia.
• Autorių kolektyvas (T. Bagdanskis, G. Dambrauskienė, R. Guobaitė, R. Krasauskas, V. Lopinys, R. Macijauskienė, I. Mačernytė-Panomariovienė, L. Sirvydienė, J. Tartilas, J. Usonis). Darbo teisė (vadovėlis). Vilnius: MRU, 2008.