Darbo įstatymai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Darbo įstatymai - įstatymo lygmens norminiai teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius. Gali būti paprasti (pvz., LR darbo sutarties įstatymas) bei kodifikuoti įstatymai: darbo kodeksas (pvz., LR DK), darbo įstatymų kodeksas (LTSR DĮK).

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbo įstatymai Lietuvoje nustato: darbo teisės taikymo sritį, uždavinius ir principus; gyventojų užimtumo teisinius pagrindus; kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo taisykles bei šalių atsakomybę už įsipareigojimus; darbo apmokėjimo sąlygas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose; maksimaliąją darbo laiko trukmę ir minimaliąsias poilsio laiko normas; minimaliųjų lengvatų, garantijų, kompensacijų dydį ir kitų darbo teisių lygį; pagrindines darbuotojų saugos ir sveikatos normas bei taisykles; profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovų teises darbo srityje; pagrindines profesinio pasirengimo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatas; darbo drausmės užtikrinimo pagrindus; materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas); pagrindines darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės nuostatas ir kt. (LR DK 4 str.).

TSRS ir LTSR[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR darbo įstatymus sudarė TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindai ir leidžiami sutinkamai su jais kiti TSR Sąjungos darbo įstatymų aktai, LTSR darbo įstatymų kodeksas ir kiti Lietuvos TSR darbo įstatymų aktai. TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrinduose numatytais klausimais darbininkų ir tarnautojų darbą Lietuvos TSR teritorijoje reguliavo TSR Sąjungos įstatymai; TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai; Lietuvos TSR įstatymai. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR kompetencija darbininkų ir tarnautojų darbo reguliavimo srityje buvo atribojama pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 107 straipsnio ir kitų straipsnių taisykles. TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrinduose nenumatytus darbininkų ir tarnautojų darbo klausimus reguliavo TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai (žr. LTRS DĮK 4 str.).

Lietuvos TSR teritorijoje buvo galimas kitų sąjunginių respublikų darbo įstatymų taikymas. Nagrinėjant Lietuvos TSR teritorijoje klausimus dėl realizavimo darbininkų ir tarnautojų teisių ir pareigų, kurios atsirado kitos sąjunginės respublikos teritorijoje, buvo taikomi tos respublikos darbo įstatymai (LTSR DĮK 5 str.). Lietuvos TSR darbo įstatymai bei kiti normatyviniai aktai darbo klausimais skelbiami lietuvių ir rusų kalbomis, ir abu tekstai yra vienodos galios (LTSR DĮK 6 str.).