Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės kodeksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės kodeksas (LTSR ŽK) - kodifikuotas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymas, pagrindinis agrarinės teisės šaltinis; žemės kodeksas. Sudarė 12 skyrių, 47 skirsniai, 225 straipsniai.

Lietuvos TSR žemės kodekso uždaviniai buvo reguliuoti žemės santykius, kad būtų užtikrintas dabartinės ir būsimųjų kartų interesais moksliškai pagrįstas, racionalus žemės naudojimas ir saugojimas, kad būtų sudarytos sąlygos jos efektyvumui didinti, saugoti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teises, stiprinti teisėtumą žemės santykių srityje (LTSR ŽK 1 str.).

Žemės santykius Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje reguliavo TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos žemės įstatymų aktai, Kodeksas ir kiti Lietuvos TSR žemės įstatymų aktai. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais Kodeksas reguliavo žemės santykius tiek Pagrinduose numatytais, tiek ir kitais klausimais, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai (2 str.).

Kalnų, miškų ir vandenų santykius reguliavo specialūs TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai (3 str.).

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija žemė buvo valstybės nuosavybė – „bendras visos tarybinės liaudies turtas“. Žemė buvo išimtinė valstybės nuosavybė. Ji suteikiama buvo tik naudotis (ŽK 4 straipsnis „Valstybinė (visaliaudinė) žemės nuosavybė").

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. gruodžio 16 d. patvirtino Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba įstatymu (paskelbta: Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1970, Nr. 35-288; 1971, Nr. 8-62).

1971 m. liepos 1 d. Kodeksas įsigaliojo.

1990 m. Kodeksą recepavo Lietuvos Respublika. Jis pavadintas LR įstatymu (Lietuvos Respublikos žemės kodekso). 1990 m. balandžio 5 d. buvo papildytas 48 (1) straipsniu, nustatant, kad Žemės sklypai į valstiečių ūkiams skiriamą žemės fondą iš savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų naudojamos žemės paimami rajono (apskrities) Liaudies deputatų tarybos sprendimu, nepriklausomai nuo sklypo dydžio, pagal žemės skirstymo komisijų ir žemėtvarkos organų parengtus projektus.

1994 m. liepos 21 d. neteko galios (įsigaliojo LR žemės įstatymas).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]