Lietuvos žydų gelbėtojai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Merge-arrow.svg  Šį straipsnį ar jo dalį yra pasiūlyta įkelti į „Holokaustas Lietuvoje“.
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė galite sužinoti diskusijų puslapyje.

Lietuvos žydų gelbėtojai Holokausto metu gelbėjo žydus nuo išžudymo. Jie tai darydami dažnai statydavo savo pačių gyvybę į pavojų. Šios veiklos mastą nustatyti nėra paprasta, nes ji buvo slapta, individuali, nebuvo priimta ja girtis ir po karo.[1]. Pavyzdžiui, nors bažnyčia gelbėjamąją veiklą kunigams buvo uždraudusi [2], draudimus skelbęs V. Brizgys vėliau teigė jog jie buvo priverstiniai ir jų nebuvo paisoma. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus surinktais duomenimis žydus gelbėjo 159 dvasininkai, pagal Antano Gurevičiaus duomenis 162, nors Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas tik keturiolikai Lietuvos kunigų. Vienos žydų šeimos gelbėjimui neretai reikėdavo derinti keleto pagalbininkų pastangas. Pasak Geniaus Procutos, nacistinės okupacijos metais Lietuvoje buvo gelbėjama ir slepiama apie 2500-4000 žydų, tame dalyvaujant maždaug 25 000 žmonių.[1]. Palyginus su 200 000 išžudytų žydų tai 2%.[3]

Izraelio valstybinis Holokausto paminklas Jad Vašem mini Holokausto aukas. Jis taip pat gerbia nežydus, kurie išgelbėjo žydus. Juos skelbia Pasaulio tautų teisuoliais. Iki 2012 m. taip pagerbti 831 Lietuvos gyventojai. [4] [5]

Kaunas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939-1940 m. Japonijos imperijos vicekonsulas Lietuvoje Čijunė Sugihara savavališkai išdavė tūkstančius tranzitinių vizų Lenkijos pabėgėliams žydams, norintiems išvykti į užsienį.

Spalio mėn., 1941 m., penkiolikmetis Yehuda Beilis gyvas išlindo iš Kauno IX forto naikinimo duobės. Muniškių užeigos savininkas, jo skalbėja Genovefa Premeneckaitė ir jos šeima jį slėpė, nepaisant to, kad vienas iš jų kaimynų buvo viešai nužudęs žydę, prašančią jo pagalbos. Po metų Yehuda Beilis grįžo į Kauno getą, įsijungė į pogrindį ir su savo buvusio mokytojo, kunigo Stanislovo Jokūbauskio pagalba eilę žydų vaikų išvedė iš geto į vienuolyną. [6]

Gydytojas Pranas Mažylis, Laikinosios Vyriausybės atleistas iš universiteto, dirbo II moterų ligoninėje eiliniu gydytoju, gydė ir slėpė belaisvius, su žmona Antanina gelbėjo žydus. [7] Vaikų gydytojas Petras Baublys su bendradarbiais kūdikių namuose „Lopšelis“, 1942-1944 m. gelbėjo Kauno žydų geto vaikus. [8]

Sofija Binkienė ir jos vyras rašytojas Kazys Binkis savo bute Kaune slėpė žydus. [9] Sofijos dukterėčia, biologė Natalija Likevičienė ir jos vyras, inžinierius Vytautas Likevičius savo namuose ir veterinarijos akademijoje priimdavo žydus kol jiems surasdavo saugius namus. Juos padėdavo surasti jų namiškė, penkiolikmetė Petrutė Rudzevičiūtė. Per juos Raisa Judelevich rado prieglobstį pas inžinierių Klemensą Kaušinį. [10]

1943 m. lapkričio mėnesio gale keturiolikmetė Sulamith Gordon paliko Kauno getą ir apsigyveno pas Kauno partizanus gydytojus Eleną Kutorgienę ir jos sūnų Viktorą Kutorgą. Jie žydams parūpindavo pramanytų asmenų padirbtus dokumentus ir apgyvendindavo pas šeimas. Sulamith apgyvendino pas našlę Elzę Miniotienę. [11]

Po 1944 m. kovo mėn. 27-28 d. vaikų žudynių Kauno gete, Pasha Moizes-Rozenblat atidavė savo ketverių metą dukrą Gindą globoti savo draugei Alevtinai Karpavičienei. Alevtina ir jos vyras, fotografas Povilas Karpavičius, savo pianine įrengė slėptuvę Gindai, kur ją gyvą išsaugojo. [12] Po tų pačių žudynių, gydytoja Fruma Gurvich slapta išeidavo iš geto ieškoti tarp pažįstamų lietuvių, kas priglaustų jos šešiolikmetę dukrą Bella. Daugelis ją pažemino, tačiau akių gydytoja Ona Jablonskytė-Landsbergienė sutiko ir nusivedė į savo vasarnamį kaime, kur buvo jos vyras Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. [13] Po mėnesio, padidėjus pavojui, gestapui įkalinus jų sūnų Gabrielių Žemkalnį-Landsbergį už antinacinę veiklą, Bella grįžo į Kauną pas savo motiną, kuri rado kitą gydytoją Aleksandrą Ragaišienę-Bieliūnienę, kuri su savo vyru Juozu Bieliūnu ir šeima priglaudė Bellą kaip mergą savo ūkyje netoli Kėdainių. [14]

Vilnius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyva išlikusi Pearl Good rodo į Karl Plagge vardą Teisuolių sienoje Jad Vašem

Henrikas Jonaitis dėstė fiziką mokykloje, Vilniuje. Karui prasidėjus, po kelių savaičių jis susirado savo mokslo draugą medicinos studentą Gutmaną, kuris kaip tik buvo pabėgęs iš Kauno geto. Jį apgyvendino pas savo sesutės šeimą kaime, juo rūpinosi. Taip pat, apsirengęs kaip sveikatos inspektorius, jisai žengdavo į getą ir remdavo pažįstamus drabužiais ir maistu. Po karo rūpinosi našlaičiais likusiais žydais studentais. [15]

1943 m. rugsėjo 23-24 d., likvidavus Vilniaus getą, vokiečių kariuomenės inžinierius majoras Karl Plagge priėmė 1,000 žydų, jų tarpe moterų ir vaikų, į darbo lagerį Subačiaus gatvėje, kur jais rūpinosi. 1944 m. liepos 1 d. prieš išvykdamas žydams pasakė, jog jais netrukus "rūpinsis" SS. Pusė jų pasislėpė ir 250 išliko gyvi. [16]

Jonava[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bandydamas sutrikdyti vykstančias žudynes, Jonavos valsčiaus policijos vadas Juozas Stankevičius organizavo dalies žydų bendruomenės perkėlimą į Kauno getą, už ką buvo vokiečių suimtas ir pats įkalintas.[17].

Dokumentika ir kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viename geriausių Juozo Baltušio kūrinių „Sakmė apie Juzą pagrindinis veikėjas kurį laiką sėkmingai slepia savo nuošalioje sodyboje žydų šeimą, kol ją visgi aptinka sodyboje apsilankę fašistai.[18]. Ši knyga nagrinėjama per literatūros pamokas, todėl istorija žinoma daugeliui moksleivių. Juza visiškai nesupranta holokausto idėjų ir padeda Koneliui ne kaip žydui o tiesiog kaip nelaimės ištiktam žmogui.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Lietuvos kunigai - žydų gelbėtojai. Šaltinis pateikia daug konkrečių pavyzdžių.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 7 d.. 
  2. „Regina Laukaitytė. Lietuvos Katalikų Bažnyčios požiūris į žydų genocidą ir krikštą“. 
  3. „Eugenijus Misiūnas. Kaip lietuviams atsikratyti antisemitų vardo“. 
  4. „Lietuviai – Pasaulio tautų teisuoliai“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 6 d.. 
  5. „Righteous Among the Nations Honored by Yad Vashem by January 1, 2012. Lithuania.“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 6 d.. 
  6. „Jokubauskis family“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 6 d.. 
  7. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MA%DEYLIS%20PRANAS. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 9 d..  Tekstas „ Pranas Mažylis “ yra ignoruotas (pagalba); Trūksta arba tuščias parametras |title= (pagalba)
  8. „Baublys family“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 6 d.. 
  9. „Binkienė family“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 6 d.. 
  10. „Kaušinis family“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 6 d.. 
  11. „Kutorgienė family“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 6 d.. 
  12. „Karpavičius family“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 6 d.. 
  13. „Landsbergienė family“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 8 d.. 
  14. „Bieliūnienė family“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 8 d.. 
  15. „Jonaitis family“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 6 d.. 
  16. „Wikipedia straipsnis apie Karl Plagge“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 7 d.. 
  17. Arūnas Bubnys. Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.: žydų žudynės Kauno apskrityje
  18. J. Baltušis. Sakmė apie Juzą. Romanas