Lietuvių dragūnų divizionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvių dragūnų divizionasRusijos kariuomenės karinis dalinys 19171918 m. veikęs Valkoje, dab. Latvijos ir Estijos pasienyje, vienas pirmųjų XX a. lietuvių karinių dalinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Pirmąjį pasaulinį karą 1917 m. pabaigoje Rusijos kariuomenės Šiaurės fronto 12-osios armijos vadovybė pritarė lietuvių karininko J. Mikuckio bei kitų iniciatyvai ir leido formuoti lietuvių dragūnų eskadroną. Eskadronas sudarytas 1917 m. gruodžio mėn. iš apie 100 20-ojo suomių dragūnų pulke ir kituose daliniuose tarnavusių lietuvių. Iš viso surinkta 120 karių ir 83 žirgai, todėl pradėtas formuoti ir antrasis eskadronas. 1918 m. sausio mėn. armijos vadovybė leido formuoti Lietuvių dragūnų divizioną. 1918 m. vasario mėn. jame buvo daugiau kaip 200 karių su žirgais.

1918 m. kovo 6 d. Vokietijai puolant Sovietų Rusiją, besitraukiantis divizionas Verro (dab. Viru, Estija) mieste pateko į Vokietijos kariuomenės nelaisvę. Kariai, nors buvo susitarimas jiems leisti grįžti į Lietuvą, buvo išvežti į karo belaisvių stovyklas Vokietijoje, daugiausia Hamburge. Per 8 mėnesius visi paleisti ir grįžo į Lietuvą. Daugelis vėliau tapo Lietuvos kariuomenės savanoriais. Lietuvių dragūnų diviziono vadas – Juozas Mikuckis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas VaičenonisLietuvių dragūnų divizionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 157 psl.