Lieporiai (Šiauliai)

Lieporiai

Vietovė prijungta prie miesto XX a.

Lieporiai

55°54′22″š. pl. 23°16′01″r. ilg. / 55.906°š. pl. 23.267°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Šiaulių miesto savivaldybė

Vietovardžio kirčiavimas (3^a kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Lieporiaĩ
Kilmininkas:	Lieporių̃
Naudininkas:	Lieporiáms
Galininkas:	Líeporius
Įnagininkas:	Lieporiaĩs
Vietininkas:	Lieporiuosè

Lieporiai – Šiaulių miesto pietvakarinės dalies mikrorajonas, 5 km nuo miesto centro prie kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas .^[2] Prie miesto neprijungta gyvenvietės dalis yra Lieporiai Šiaulių rajono savivaldybėje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ribojasi šiaurės vakaruose su Dainais, šiaurėje su buvusiu Aukštabalio kaimu ir Besarabijos dalimi, vadinama Taškentu (urbanistinis projekto kodas Lieporiai-1, todėl administraciniai priskiriamas Lieporiams), rytuose su Verduliais ir Verduliukais, pietvakariuose su Gegužiais, pietuose su Beržyne, vakaruose su Gytariais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajono teritorijoje žmonių gyventa jau IV a.–IX a. Tai rodo atsitiktiniai radiniai, rasti statybų metu. 1983 m. į vakarus nuo kaimo aptiktas Lieporių kapinynas, kurį, plečiant gretimo Gytarių mikrorajono statybas, Šiaulių Aušros muziejus pradėjo tyrinėti 1987 m. (Ilona Vaškevičiūtė), ir senovinės Lieporių gyvenvietės, kurias 1990–2006 m. tyrė Birutė Salatkienė. Į rytus nuo kaimo yra Lieporių senkapis. Lieporių rajono teritorijoje yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai.

1945-1963 m. kaimo laukuose veikė karinis–civilinis aerodromas, uždarytas pastačius televizijos bokštą. Senasis Lieporių kaimas nugriautas 1970–1977 m. ir 1980–1984 m. statant daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajonus. Vienas jų (urbanistinis projekto kodas Lieporiai-2) dėl tolumo nuo miesto gyventojų buvo pramintas Sachalinu, kitas (Lieporiai-3) – Kamčiatka.

Miestas pagal pokario metais rengtą slaptą generalinį planą, sudarytą jaunos Leningrado architektės Šarapovos, turėjo plėstis Kairių kryptimi, Talšos ežeras turėjo atsidurti miesto viduryje. Vilniaus projektuotojai (vadovas architektas Kazimieras Bučas), šiauliečiams net nežinant, planavo didelį gyvenamąjį rajoną aplink Salduvę. Bet vis intensyvėjantis pokario metais „šaltasis karas“ miestui „padovanojo“ rekonstruotą Zoknių karinį aerodromą. Aerodromo vadovybė, ypač pulkininkas Loginovas ir partijos miesto komiteto pirmais sekretorius Algirdas Ferensas greitai suprato, kad gyvenimas sugriovė genplaną – aerodromo iškelti jau nebegalima ir problemą reikia spręsti Vilniuje ar net Maskvoje. Miesto architektai ir valdžia sutarė, kad miestą, kaip ir buvo galvota prieškario metais, reikia plėsti į Bubių poilsio zoną. Iš TSRS kariuomenės generalinio štabo buvo gautas raštas, kad dėl ypatingų motyvų aerodromo aplinkoje namų statyti negalima. Ši pirmojo genplano superklaida būtų paaiškėjusi vėliau pati savaime, bet net tada, baigiant statyti Namų statybos kombinatą, jau buvo sugaišta daug laiko. Todėl ir teko pirmuosius kombinato pagamintus stambiaplokščius namus statyti miesto centre, nes kitur nebuvo net išplanavimo projektų. ^[3]

Lieporiai urbanizuoti pagal 1966 m. projektą (architektas A. Kuosa). 1998 m. buvusios kolūkinės gyvenvietės dalis įjungta į miesto ribas.

Pietinėje rajono dalyje 1989–1990 m. suprojektuotas Šventupio gyvenamasis rajonas, tačiau projektas, nutrūkus daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, nebebuvo vykdomas, o 1993–1994 m. jam numatytas žemės sklypas buvo išdalytas po 2-3 ha buvusiems kolūkiečiams. Mažaaukštė gyvenamoji statyba, kol neparuoštas naujas rajono specialusis planas, vykdoma tik prie esamų gatvių.

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajono teritorijoje yra Lieporių parkas, keturi mokyklų stadionai.

Gatvės:

Tilžės g. porinė pusė,

Gegužių g. neporinė pusė nuo 1 iki 33 namų,

Lieporių g.,

Krymo g.,

V. Grinkevičiaus g.

S. Dariaus ir S. Girėno g.,

Saulės takas,

Statybininkų g.,

Naujo Ryto takas,

Ateities g.,

Rasos g.,

Šviesos g.,

Skaudvilės g.,

Aukštabalio g.

Mokyklos:

Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla,

Šiaulių Lieporių pradinė mokykla,

Šiaulių Lieporių gimnazija,

Šiaulių Saulėtekio gimnazija.

Šiaulių Aukštabalio pradinė mokykla.

Šiaulių Aukštabalio vidurinė mokykla.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1984 m. ir 2001 m.

1984 m.^[4]

2001 m.^sur.?

24 700

34 000

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ „Žemėlapis koordinatėmis 55.91 ir 23.27“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
↑ Jonas Vanagas. Miesto plėtra: mažai žinoma istorija. Šiaulių naujienos, 1991 m. gruodžio 13 d.
↑ Lieporiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 543

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] „Žemėlapis koordinatėmis 55.91 ir 23.27“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.

[3] Jonas Vanagas. Miesto plėtra: mažai žinoma istorija. Šiaulių naujienos, 1991 m. gruodžio 13 d.

[TLE-4] Lieporiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 543

[1]

[2]

[3]

[4]