Lieporiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Lieporiai
1974 07 30-2010 04 08Lieporiai.jpg

Lieporiai
Koordinatės 55°54′20″ š. pl. 23°16′00″ r. ilg. / 55.90556°š. pl. 23.26667°r. ilg. / 55.90556; 23.26667 (Lieporiai)Koordinatės: 55°54′20″ š. pl. 23°16′00″ r. ilg. / 55.90556°š. pl. 23.26667°r. ilg. / 55.90556; 23.26667 (Lieporiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių miesto savivaldybės vėliava Šiaulių miesto savivaldybė
Gyventojų skaičius 34 000
Altitudė 125–133 m
Commons-logo.svg Vikiteka LieporiaiVikiteka
Vokiečių karių kapinės Lieporiuose
Lieporių kaimiškoji dalis

LieporiaiŠiaulių miesto pietvakarinės dalies mikrorajonas, 5 km nuo miesto centro prie kelio į Karaliaučių. Prie miesto neprijungta gyvenvietės dalis yra Lieporių kaimas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ribojasi šiaurės vakaruose su Dainais, šiaurėje su buvusiu Aukštabalio kaimu ir Besarabijos dalimi, vadinama Taškentu (urbanistinis projekto kodas Lieporiai-1, todėl administraciniai priskiriamas Lieporiams), rytuose su Verduliais ir Verduliukais, pietvakariuose su Gegužiais, pietuose su Beržyne, vakaruose su Gytariais. Dalis buvusios senosios gyvenvietės – Lieporių kaimas yra Šiaulių rajono administracinėse ribose. 1998 m. buvusios kolūkinės gyvenvietės dalis įjungta į miesto ribas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajono teritorijoje žmonių gyventa jau IV a.-IX a. Tai rodo atsitiktiniai radiniai, rasti statybų metu. 1983 m. į vakarus nuo kaimo aptiktas Lieporių kapinynas, kurį, plečiant gretimo Gytarių mikrorajono statybas, Šiaulių Aušros muziejus pradėjo tyrinėti 1987 m. (Ilona Vaškevičiūtė), ir senovinės Lieporių gyvenvietės, kurias 19902006 m. tyrė Birutė Salatkienė. Į rytus nuo kaimo yra Lieporių senkapis. Lieporių rajono teritorijoje yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai.

1945-1963 m. kaimo laukuose veikė karinis–civilinis aerodromas, uždarytas pastačius televizijos bokštą. Senasis Lieporių kaimas nugriautas 19701977 m. ir 19801984 m. statant daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajonus. Vienas jų (urbanistinis projekto kodas Lieporiai-2) dėl tolumo nuo miesto gyventojų buvo pramintas Sachalinu, kitas (Lieporiai-3) – Kamčiatka.

Miestas pagal pokario metais rengtą slaptą generalinį planą, sudarytą jaunos Leningrado architektės Šarapovos, turėjo plėstis Kairių kryptimi, Talšos ežeras turėjo atsidurti miesto viduryje. Vilniaus projektuotojai (vadovas architektas Kazimieras Bučas), šiauliečiams net nežinant, planavo didelį gyvenamąjį rajoną aplink Salduvę. Bet vis intensyvėjantis pokario metais „šaltasis karas“ miestui „padovanojo“ rekonstruotą Zoknių karinį aerodromą. Aerodromo vadovybė, ypač pulkininkas Loginovas ir partijos miesto komiteto pirmais sekretorius Algirdas Ferensas greitai suprato, kad gyvenimas sugriovė genplaną – aerodromo iškelti jau nebegalima ir problemą reikia spręsti Vilniuje ar net Maskvoje. Miesto architektai ir valdžia sutarė, kad miestą, kaip ir buvo galvota prieškario metais, reikia plėsti į Bubių poilsio zoną. Iš TSRS kariuomenės generalinio štabo buvo gautas raštas, kad dėl ypatingų motyvų aerodromo aplinkoje namų statyti negalima. Ši pirmojo genplano superklaida būtų paaiškėjusi vėliau pati savaime, bet net tada, baigiant statyti Namų statybos kombinatą, jau buvo sugaišta daug laiko. Todėl ir teko pirmuosius kombinato pagamintus stambiaplokščius namus statyti miesto centre, nes kitur nebuvo net išplanavimo projektų. [1]

Lieporiai urbanizuoti pagal 1966 m. projektą (architektas A. Kuosa).

Pietinėje rajono dalyje 19891990 m. suprojektuotas Šventupio gyvenamasis rajonas, tačiau projektas, nutrūkus daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, nebebuvo vykdomas, o 19931994 m. jam numatytas žemės sklypas buvo išdalytas po 2-3 ha buvusiems kolūkiečiams. Mažaaukštė gyvenamoji statyba, kol neparuoštas naujas rajono specialusis planas, vykdoma tik prie esamų gatvių.

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajono teritorijoje yra Lieporių parkas, keturi mokyklų stadionai.

  • Gatvės:
Tilžės g. porinė pusė,
Gegužių g. neporinė pusė nuo 1 iki 33 namų,
Lieporių g.,
Krymo g.,
V. Grinkevičiaus g.
S. Dariaus ir S. Girėno g.,
Saulės takas,
Statybininkų g.,
Naujo Ryto takas,
Ateities g.,
Rasos g.,
Šviesos g.,
Skaudvilės g.,
Aukštabalio g.
  • Mokyklos:
Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla,
Šiaulių Lieporių pradinė mokykla,
Šiaulių Lieporių gimnazija,
Šiaulių Saulėtekio gimnazija.
Šiaulių Aukštabalio pradinė mokykla.
Šiaulių Aukštabalio vidurinė mokykla.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1984 m. ir 2001 m.
1984 m.[2] 2001 m.sur.?
24 700 34 000

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas Vanagas. Miesto plėtra: mažai žinoma istorija. Šiaulių naujienos, 1991 m. gruodžio 13 d.
  2. Lieporiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 543 psl.