Pereiti prie turinio

Lielvardės mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lielvardės mūšis
Data 1262 m. vasario 3 d.
Vieta Lielvardė, dab. Latvija
Rezultatas Žemaičių pergalė
Konflikto šalys
Žemaičiai Livonijos Ordinas
Vadovai ir kariniai vadai
Georg von Eichstätt
Nuostoliai
10 Ordino riterių, vienas kurių buvo Siguldos komtūras Georgas iš Eihštato

Lielvardės mūšis (latv. Kauja pie Lielvārdes) – 1262 m. vasario 3 d. dešiniajame Dauguvos krante aukščiau upe nuo Lielvardės pilies[1] įvykusios žemaičių ir Livonijos ordino kariuomenių kautynės.

Keršydami už pralaimėjimą 1261 m. Dzintarės mūšyje tiksliau neaprašytos lietuvių (žemaičių) pajėgos įsiveržė į Rygos arkivyskupijos teritorijoje buvusias Dauguvos lyvių žemes. Livonijos ordino pajėgos į mūšį nestojo, tačiau pradėjo patruliuoti į Dauguvos pusę vedančius kelius, tikėdamiesi užklupti su grobiu grįžtančius žemaičius.

Livoniją nusiaubusiems grįžtantiems žemaičiams kelią ties Lielvarde pastojo kryžiuočių kariuomenė. Po atkaklaus mūšio kryžiuočiai buvo sumušti. Žuvo 10 Vokiečių ordino riterių,[2][3] įskaitant Ordino magistro pavaduotoją Georgą fon Eichstatą (vok. Georg von Eichstätt).[4] Likusi Ordino pajėgų dalis pasitraukė į Lielvardės pilį. Žemaičiai pilies šturmuoti nemėgino ir patraukė namo.[1]

Žemaičių pergalė prie Lielvardės paskatino trumpalaikį Saremos estų sukilimą ir prisidėjo prie Mindaugo apsisprendimo nutraukti sąjungą su kryžiuočiais.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (LT) Baranauskienė, Inga. Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės. Telšiai, 2010.
  • (DE) Fenske L., Militzer K. Ritterbrüder im livländischen Zweig des Deutschen Ordens. – Köln; Weimar; Wien, 1993. – 956 S
  • (DE) Livländische Reimchronik mit Anmerkungen, Namensverzeichniss und Glossar. Hereausgegeben von Leo Meyer Paderborn. Druck und Verlag von Ferdinand Schöningh, 1876.
  • (LT) Raulinaitis, Zigmas. Grobio ir naikinimo žygis. Brooklyn: Karys, 1979.
  • (DE) Hermann von Wartberge. Chronicon Livoniae. Ed. E. Strehlke // Scriptores rerum Prussicarum, Bd. II. – Leipzig, 1863.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Hermann von Wartberge. Chronicon Livoniae. Ed. E. Strehlke // Scriptores rerum Prussicarum, Bd. II.
  2. ivländische Reimchronik mit Anmerkungen, Namensverzeichniss und Glossar. Hereausgegeben von Leo Meyer Paderborn., p. 138–140, eil. 6000–6098.
  3. Raulinaitis, Zigmas. Grobio ir naikinimo žygis. p. 72-76
  4. Fenske L., Militzer K. Ritterbrüder im livländischen Zweig des Deutschen Ordens.
  5. Baranauskienė, Inga. Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės. p. 28-30.