Li-2 avarija Vilniuje
| Li-2 avarija Vilniuje | |
 Lisonov Li-2P – patyrusio katastrofą lėktuvo modelis | |
| Katastrofos charakteristikos | |
|---|---|
| Data | 1959 m. gruodžio 17 d. |
| Vieta | Vilniaus rajonas |
| Aukų skaičius | 1 |
| Išgyvenusių skaičius | 8 |
| Orlaivis | Lisonov Li-2P |
| Aviakompanija | Aeroflot Lietuvos atskiroji oro grupė |
| Skrydžio maršrutas | Vilnius - Ryga - Leningradas (Šoseinaja aerodromas) |
Li-2 avarija Vilniuje – 1959 m. gruodžio 17 d. (ketvirtadienį) Vilniuje netoli Vilniaus oro uosto įvykusi aviacijos katastrofa, keleivinio lėktuvo Li-2 avarija, pasibaigusi žmonių aukomis ir orlaivio sunaikinimu.
Aplinkybės, įgula ir krovinys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Reiso Nr. 345 skrydį maršrutu Vilnius – Ryga – Leningradas vykdė SSRS Civilinio oro laivyno Lietuvos atskirosios oro grupės įgula, kurią sudarė lėktuvo vadas Borisas Pautovas (rus. Паутов Борис Семенович, antrasis pilotas Igoris Urbanovičius (Урбанович Игорь Иванович), šturmanas Nikolajus Babankovas (Бабанаков Николай Иванович), borto mechanikas Olegas Šubaderovas ir radistas Slavijus Gagarovas (Гагаров Славий Георгиевич). Oras buvo ramus, debesuotas, matomumas siekė 4 kilometrus.
Orlaiviu skrido 4 keleiviai (greičiausiai – lydintys krovinį). Krovinį sudarė į stiklinius butelius supakuoti ir dėžėse sukrauti miltelių pavidalo medicininiai preparatai, į maišus supakuoti nailono trupiniai, į dėžes supakuoti radijo vamzdeliai. Krovinio bendras svoris siekė 1106 kg. Krovinys buvo sukrautas į priekinį ir galinį bagažo skyrius, taip pat į saloną.
Orlaivis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skrydis buvo vykdomas 1948 m. Taškento aviacijos gamykloje pagamintu lėktuvu PS-84 (Li-2), kurio gamyklinis Nr. 18431507, serijinis Nr. 315-07, registracijos Nr. СССР-Л4587. Orlaivis nuo pat pagaminimo buvo eksploatuojamas SSRS valstybinės aviakompanijos"Aeroflot" 43-ojoje (Vilniaus) aviacijos eskadrilėje (SSRS civilinio oro laivyno Lietuvos atskiroji aviacijos grupė). 1959 m. lėktuvas buvo perregistruotas ir gavo naują numerį CCCP-84587. Iki avarijos orlaivis buvo praskraidęs 13 210 valandų.[1]
Avarija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lėktuvas kilti pradėjo 9:54 val. ryto Maskvos laiku (10:54 Lietuvos laiku) šiaurės – šiaurės vakarų kryptimi, 347° kursu. Kilimo ir tūpimo taku prariedėjęs 680 metrų (orlaivio eksploatacijos instrukcijoje nurodytam kad lėktuvui pakanka 400 m. ilgio betoninio tako), lėktuvas, pasiekęs vos 115 km/h greitį, atsiplėšė nuo žemės. Kilimui tokio greičio nepakako (orlaivio eksploatacijos instrukcijoje nurodytas atsiplėšimo nuo žemės greitis – 135 km/h), todėl lėktuvas, pakrypęs į dešinę, ratu vėl palietė žemę. Ekipažas bandė ištiesinti lėktuvą, bet vietoj to jis dar nukrypo į kairę. Nukrypęs 26° nuo kilimo ir tūpimo tako ašies į kairę, lėktuvas kairiuoju pagrindine važiuoklės ratu palietė sniegą, nuskriejo 260 metrų iki oro uosto pakilimo tako krašto, kur vėl trenkėsi į žemę, pirmiausiai uodegos ratu, o tada kairiuoju pagrindinės važiuoklės ratu. Po smūgio lėktuvas pakilo į viršų ir nuskrido dar 240 metrų. Kadangi greitis jau buvo prarastas, lėktuvas vėl smuko žemyn, tada rėžėsi į kalvą, kurią peršokęs, smuko į daubą ir pradėjo slysti. Pakeliui nuvertęs du stulpus, lėktuvas beveik stačiu kampu nuo kilimo ir tūpimo tako kurso pasisuko į dešinę, čiuožę, o sustojęs užsiliepsnojo. Viso skrydžio nuo pakilimo taško iki katastrofos vietos atstumas buvo 1400 metrų.[2]
Avarijoje žuvo lėktuvo radistas. Lėktuvo vadas ir borto mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keturi lėktuve skridę keleiviai liko sveiki. Informacijos apie gyventojų aukas nebuvo.
Avarijos priežasčių tyrimo išvados
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Avarijos priežasčių tyrimas nustatė, kad prieš skrydį orlaivis buvo techniškai tvarkingas, kilimo metu galinis jo važiuoklės ratukas nebuvo užfiksuotas. Kilimo metu lėktuvo varikliai veikė maksimaliu (kilimo) režimu. Orlaivio svoris 79 kg viršijo maksimalų leidžiamą. Neužfiksuotas galinis ratukas ir perkrova apsunkino kilimą, tačiau negalėjo būti laikomi katastrofos priežastimi.
Katastrofos priežastimi įvardinta orlaivio vado Pautovo padaryta klaida, grubus kilimo procedūrų pažeidimas. Jis leido orlaiviui atsiplėšti nuo žemės nepasiekus kilimui reikalingo greičio, dėl ko orlaivis pasiekė kritinį atakos kampą ir tapo nevaldomu, pradėjo svirti pirma į dešinę, paskui – į kairę. Orlaiviui pradėjus svirti ir važiuoklei atsirėmus į žemę orlaivio vadas nenutraukė kilimo, o patraukė šturvalą į save. Esant per mažam greičiui orlaivis vietoje to, kad kiltų, prarado valdumą ir smuko į žemę.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad dar karo metais, 1943 m., jis karo lauko tribunolo buvo nuteistas, trims mėnesiams pateko į baudžiamąjį būrį. Įsidarbindamas civilinėje aviacijoje jis nuslėpė šį faktą. Iki 1957 m. rengtose charakteristikose jis buvo apibūdinamas neigiamai, pažymimas jo polinkis į alkoholį. Nepaisant to, jo vadovas neatleido, o 1954 m. pakėlė į orlaivio vado pareigas.[3]
Avarijos tyrimo ataskaitoje teigiama, kad pilotas buvo išgėręs. Jei šis teiginys yra teisingas, Li-2 avarija Vilniuje yra pirmoji civilinės aviacijos katastrofa Lietuvoje, susijusi su alkoholio vartojimu.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Катастрофа Ли-2 Литовской ОАГ ГВФ близ а/д Вильнюс (борт СССР-84587), 17 декабря 1959 года. AirDisaster.ru.
- Lapienis, Saulius, DHL lėktuvo katastrofa – trečioji per visą Vilniaus miesto aviacijos istoriją, Aviacijos pasaulis, 2024-12-17
- Лисунов ПС-84 CCCP-84587 а/к Аэрофлот – МГА СССР – карточка борта. russianplanes.net.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Лисунов ПС-84 CCCP-84587 а/к Аэрофлот – МГА СССР – карточка борта. russianplanes.net.
- ↑ Катастрофа Ли-2 Литовской ОАГ ГВФ близ а/д Вильнюс (борт СССР-84587), 17 декабря 1959 года. AirDisaster.ru.
- ↑ Катастрофа Ли-2 Литовской ОАГ ГВФ близ а/д Вильнюс (борт СССР-84587), 17 декабря 1959 года. AirDisaster.ru.
- ↑ Lapienis, Saulius, DHL lėktuvo katastrofa – trečioji per visą Vilniaus miesto aviacijos istoriją, Aviacijos pasaulis, 2024-12-17