Pereiti prie turinio

Smailiažvynė žvynabudėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lepiota aspera)
Lepiota aspera
Smailiažvynė žvynabudėlė (Lepiota aspera)
Smailiažvynė žvynabudėlė (Lepiota aspera)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
( Agaricaceae)
Gentis: Žvynabudėlė
( Lepiota)
Rūšis: Smailiažvynė žvynabudėlė
( Lepiota aspera)
Index Fungorum

Smailiažvynė žvynabudėlė (Lepiota aspera, sin. Echinoderma aspera) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, žvynabudėlių (Lepiota) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Pamiškės, parkai, sodai, kapinės, pavėsingos, žolėtos vietos.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė ir kotas rudai žvynuoti, pasišerpetoję.

Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 8–15 cm skersmens, gelsvame fone apaugusi smailiais, aštriais, rusvai rudais, nusitrinančiais žvyneliais. Lakšteliai balti, labai tankūs, iki 1 cm pločio. Kotas 5–10×1–2 cm, su žiedu, virš jo baltas, lygus, žemiau - gelsvai rudas, plaušuotai žvynuotas. Trama balta, minkšta, malonaus kvapo ir skonio, iki 1 cm storio, nekarti. Sporos 7–8×3–3,5 μm.

Būdingi požymiai: gražūs žvynuoti vaisiakūniai, augantys tarp žolių, primenantys kurapkėlę ar net ežiuką. Kai kur ją painioja su skėtine žvynabude.

Auga pavieniui arba po kelis ar net keliolika vaisiakūnių, dažniausiai parkuose, mėgsta humusingą dirvą. Nevalgoma, mirtinai nuodinga.

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 204 psl.