Leonas Liudvikas Sapiega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Leonas Liudvikas Sapiega
RodakowskiHenryk.PortretLeonaSapiehy.1878.jpg
Sapiegos
Lapinas (herbas)
Lapinas (herbas)
Gimė: 1803 m. rugsėjo 18 d.
Varšuva
Mirė: 1878 m. rugsėjo 1 d. (74 metai)
Krasickių pilis
Tėvas: Aleksandras Antonijus Sapiega
Motina: Ana Zamoiskytė
Sutuoktinis(-ė): Jadvyga Klemenina Zamoiskytė
Vaikai:

Sesilija Celestina Sapiegaitė,
Adomas Stanislovas Sapiega,
Jadvyga Sapiegaitė,
Marija Sofija Sapiegaitė,
Vladimiras Sapiega,Sofija Sapiegaitė,
Leonas Sapiega,
Terezė Sapiegaitė,
Vladislavas Sapiega

Commons-logo.svg Vikiteka: Leonas Liudvikas SapiegaVikiteka

Kunigaikštis Leonas Liudvikas Sapiega (lenk. Leon Ludwik Sapieha, 1803 m. rugsėjo 18 d., Varšuva – 1878 m. rugsėjo 1 d., Krasickių pilis) – Austrijos politikas ir visuomenės veikėjas iš Lietuvos-Lenkijos Sapiegų giminės. Haličo seimo maršalka (1861–75), Krasickių pilies valdytojas (nuo 1835).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Leonas Liudvikas Sapiega jaunystėje
Sapiegų rūmai Lvove
Krasickių pilis
Leono Liudviko Sapiegos žmona Jadvyga Klemenina Zamoiskytė

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Mokslininko ir politiko Aleksandro Antonijaus Sapiegos (1772–1812) ir Anos Zamoiskytės (1780–1859) antrasis sūnus.

Leonas Liudvikas Sapiega studijavo teisę ir ekonomiką Paryžiuje ir Edinburge (nuo 1820 iki 1824 metų). 1831 metų sukilimo pradžioje Lenkijoje kunigaikštis dalyvavo diplomatinėse misijose sukilimo komisijoje Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. vėliau grįžo į tėvynę ir dalyvavo kariniuose veiksmuose kaip artilerijos kapitonas. 1831 metų rugsėjį buvo Varšuvos gynyboje nuo rusų armijos. Tais pačiais metais apdovanotas už karinius nuopelnus Virtuti Militari ordinu. Po sukilimo numalšinimo Rusijos vadovybė konfiskavo visą Leono Sapiegos turtą. Senoji Sapiegų rezidencija - Kodenis - taip pat buvo konfiskuota. Leonas Sapiega buvo priverstas persikraustyti iš Lenkijos į Haličą, įėjusį į Austrijos imperijos sudėtį. Kunigaikštis įsigijo Krasičiną, kurį pasirinko savo nauja rezidencija, ir kitus dvarus netoli Peremišlio. Užsiėmė vietinių gyventojų švietimu.

Nuo 1861 m. iki 1875 m. kunigaikštis Leonas Liudvikas Sapiega buvo Haličo ir Lodomerijos seimo maršalka.

1856 metų sausį kunigaikštis Leonas Liudvikas Sapiega įkūrė Žemės Ūkio akademiją Dublianų kaime, netoli Lvovo, kuri su laiku išaugo į Lvovo nacionalinį agrarinį institutą. Lvove pastatė nuosavus rūmus (išliko iki šių dienų). Buvo vienas iš geležinkelio Lvovas - Krokuva statybos iniciatorių.

Nuo 1861 metais Leonas Liudvikas Sapiega kontaktavo su lenkų emigrantais – Paryžiaus Hotel Lambert nariais. 18631864 metais kunigaikštis nedalyvavo 1863 m. sukilime, bet sukilėliams teikė finansinę pagalbą. 1875 metais atsisakė politinės veiklos.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1825 m. gruodžio 9 d. vedė grafaitę Jadvygą Klemeniną Zamoiskytę (1806–1890), ordinato grafo Stanislavo Kostkos Zamoiskio (1775–1856) ir Sofijos Čartoriskaitės (1778–1837) dukterį. Vaikai:

  • Sesilija Celestina Sapiegaitė (mirė būdama 7 metų)
  • Adomas Stanislovas Sapiega (1828–1903), Auksinės runos ordino kavalierius
  • Jadvyga Sapiegaitė (mirė būdama 7 metų)
  • Marija Sofija Sapiegaitė (mirė būdama 4 metų)
  • Vladimiras Sapiega (mirė būdamas 1 metų)
  • Sofija Sapiegaitė (mirė būdama 16 metų)
  • Leonas Sapiega (mirė būdamas 1 metų)
  • Terezė Sapiegaitė (mirė būdama 20 metų)
  • Vladislavas Sapiega (mirė būdamas 3 metų)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sapieha Leon, Wspomnienia z lat 1803–1863, Lwów 1914.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]