Zizanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Laukiniai ryžiai)
Zizania

Vandeninių zizanijų (Zizania aquatica) sąžalynas (Ukraina)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Zizanija
( Zizania)

Zizanija (Zizania), dar žinoma kaip laukiniai ryžiai – miglinių šeimos vienamečių ir daugiamečių žolių gentis. Savaime paplitusi Šiaurės Amerikoje: nuo Didžiųjų ežerų ir Šv. Lauryno upės baseino palei Atlanto vandenyno pakrantę iki Meksikos įlankos. Taip pat Kinijoje. Kitur auginama arba užsisėjusi.

Stiebas 1,5–3 m aukščio. Žiedynas šluotelės pavidalo.[1] Zizanija auga stovinčių arba lėtai tekančių vandens telkinių pakrantėse, sudaro sąžalynus.

Augalo sėklose gausu baltymų ir angliavandenių, jos naudojamos maistui. Kitas augalo dalis lesa vandens paukščiai. Dekoratyvus. Laukinius ryžius nuo seno rankiojo Šiaurės Amerikos indėnai (odžibviai, kri, omahai, dakotai, ponkai, menominiai, vinebagai, potavatomiai ir kt.). Jie šiuos augalus dažniausiai pasiekdavo kanojomis plaukiodami po upes ir ežerus. Surinktas sėklas konservuodavo su klevų sirupu, įdarydavo laukinių paukščių mėsą.[2] Kinijoje senovėje taip pat rankiotos zizanijų sėklos, tačiau dabar valgomi stiebai, paveikti Ustilago esculenta grybelio, kuris sustabdo augalo žydėjimą ir priverčia ūglius išstorėti.[3] Šitokia daržovė kinų žinoma kaip gaosun (kin. 高筍, pinyin: gāosǔn) arba dziaobai (茭白 = jiāobái), japonų – kaip jap. マコモダケ = makomodake. Nuo XX a. pab. laukiniai ryžiai pradėti auginti pramoniniu būdu ir tiekiami į tarptautinę rinką (pagrindiniai augintojai – Kalifornija ir Minesota JAV, Kanadoje daugiausia renkami iš natūralių terpių).[4] Valgymui netinkamos grybelių pažeistos sėklos (su didelėmis rausvomis ataugomis).[5]

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriamos 4 zizanijų rūšys:

Lietuvoje 1936 m. pasėta vandeninė zizanija išnyko. 1972 m. Keleriškių tvenkinyje pasodinta plačialapė zizanija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Zofija Sinkevičienė. Zizanija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  2. Moerman, Daniel, Native American Ethnobotany. Timber Press, Portland Oregon, 1998, p. 614.
  3. Simoons, Frederick J. (1991). Food in China: a cultural and historical inquiry. CRC Press. pp. 165, 559.
  4. „Wild Rice“. Northland Visions.
  5. Peterson, Lee, A Field Guide to Edible Wild Plants of Eastern and Central North America. Houghton Mifflin Company, New York City, p. 228.