Latvijos komunistų partija
Latvijos komunistų partija Latvijas Komunistiskā partija | |
Įkurta | 1904 m. birželio 7 d. |
---|---|
Uždrausta | 1991 m. rugsėjo 10 d. |
Pakeista | Latvijos socialistų partija |
Būstinė | Ryga |
Laikraštis | Cīņa |
Jaunimo sparnas | Latvijos leninistinė komunistų lyga |
Politinė ideologija | Komunizmas Marksizmas-leninizmas |
Politinė pozicija | Kraštutinė kairė |
Nacionalinė narystė | Tarybų Sąjungos komunistų partija |
Spalvos | Raudona |
Party flag | |
Latvijos komunistų partija (latv. Latvijas Komunistiskā partija, LKP) – komunistų partija Latvijoje XX a., vadovaujanti partija Latvijos STR ir Latvijos TSR. Pagrindinis leidinys – laikraštis „Cīņa“ (Kova).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimą „LKP“ viena iš Latvijos socialdemokratų krypčių priėmė 1919 m.[1] 1919 m. dalyvavo Latvijos Tarybų Respublikos sukūrime, turėjo apie 7500 narių. 1920–1940 m. partija veikė nelegaliai. 1928 m. trumpam legalizavosi kaip Latvijos nepriklausomų socialistų partija. 1940 m. partija legalizuota, įtraukta į VK(b)P sudėtį ir pervadinta į LK(b)P, 1952 m. atgavo ankstesnį pavadinimą.[2][3]
1990 m. LKP prarado valdžią ir nuo jos atskilo Latvijos nepriklausoma komunistų partija, kuri vėliau prisijungė prie LSDSP. 1991 m. rugsėjo 10 d. Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu LKP buvo uždrausta kaip Latvijos nepriklausomybei priešiška organizacija.[4][5] Spalį, jau teismo sprendimu, buvo uždraustas partijos laikraštis „Cīņa“ (Kova).
Vėliau 6 iš 108 LKP paskutinio CK narių prisijungė prie Latvijos socialistų partijos, tarp jų pirmasis Latvijos socialistų partijos pirmininkas Filipas Stroganovas ir paskutinis Latvijos komunistų partijos ir antras Latvijos socialistų partijos pirmininkas Alfredas Rubikas. Alfredas Rubikas kelis kartus išreiškė ketinimus atkurti Latvijos komunistų partijos veiklą ir grąžinti iš jos konfiskuotą nuosavybę.
Asmenims, kurie dirbo Latvijos komunistų partijoje po 1991 m. sausio 13 d., uždrausta kandidatuoti Latvijos Savivaldybių ir Saeimos rinkimuose (nepiliečiams – natūralizuotis). Atitinkamos įstatymų normos buvo nesėkmingai apskųstos Konstituciniam teismui 2000 ir 2006 m., taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismui.
LKP CK pirmieji sekretoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Janis Kalnberzinis (1940 m. gruodžio 21 d.- 1959 m. lapkritis)
- Arvydas Pelšė (1959 m. lapkritis - 1966 m. balandžio 15 d.)
- Augustas Vossas (1966 m. balandžio 15 d.- 1984 m. balandžio 14 d.)
- Borisas Pugo (1984 m. balandžio 14 d.- 1988 m. spalio 4 d.)
- Janis Vagris (1988 m. spalio 4 d.- 1990 m. balandžio 7 d.)
- Alfredas Rubikas (1990 m. balandžio 7 d.- 1991 m. rugpjūčio 24 d.)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Glossary of Organisations - Co“. Suarchyvuotas originalas 2007-05-04. Nuoroda tikrinta 2007-05-08.
- ↑ Latvijas Valsts arhīvs
- ↑ Vincent E McHale (1983) Political parties of Europe, Greenwood Press, p450 ISBN 0-313-23804-9
- ↑ Par dažu sabiedrisko un sabiedriski politisko organizāciju darbības izbeigšanu
- ↑ „Latvia and the Enlargement of the European Union“. europarl.europa.eu. European Parliament. 2000-07-31. Nuoroda tikrinta 2017-05-06.