Lapinukai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Phyllobius
Sidabražvynis lapinukas (Phyllobius argentatus)
Sidabražvynis lapinukas (Phyllobius argentatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Antšeimis: Straubliukiniai
( Curculionoidea)
Šeima: Straubliukai
( Curculionidae)
Gentis: Lapinukai
( Phyllobius)
Gentis: Lapinukai
( Polydrusus)

Lapinukais vadinamos dvi straubliukų (Curculionidae) šeimos vabalų gentys: Phyllobius (Germar, 1824) ir Polydrusus (Germar, 1817)

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abi lapinukų gentys labai panašios savo išvaizda ir bionomija.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Phyllobius glaucus priekinės kojos šlaunis su danteliu.

Vidutinio dydžio vabalai. Straublelis trumpas, kiek siauresnis už galvą. Akys iššokusios, apvalios. Priešnugarėlė skersinė, siauresnė už antsparnius. Kūnas apaugęs įvairos formos ir spalvos žvyneliais arba prigludusiais (kartais ir pasišiaušusiais) plaukeliais. Turi plėvinius sparnus. Nagai suaugę.[1]

Daugumos lapinukų rūšių kojų šlaunys turi dantelius (pav.) Tačiau kai kurios rūšys (Pvz.: Phyllobius roboretanus, Phyllobius virideaeris, Phyllobius viridicollis) dantelio ant šlaunų neturi.[2]

Phyllobius genties lapinukų vabalų antenos prasideda straublelio nugarinėje dalyje, antenų pirmieji nareliai įsispraudžia į griovelį, kuris nesiekia akių. Pirmas antenų narelis aiškiai matosi žiūrint į vabalą iš viršaus. Polydrusus genties lapinukų antenų pirmas narelis žiūrint iš viršaus taip gerai nesimato. griovelis nueina į apačią už akių. Tai yra aiškiausias skirtumas, leidžiantis pagal išvaizdą atskirti šias dvi panašias straubliukų gentis.

Phyllobius (kairėje) ir Polydrusus (dešinėje) galvos.

Bionomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugę vabalai skraido gegužėsLiepos mėnesiais. Kiaušinius deda ant įvairių augalų, nuo kurių šie krinta ant žemės. Lervos vystosi žemėje, minta įvairių augalų šaknimis.

Vabalai aktyvūs dieną, aptinkami ant įvairių žolinių ir sumedėjusių augalų lapų ar spyglių. Kai kurios rūšys yra kenkėjai.[1]

Lietuvos lapinukai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje yra apie 25-26 rūšys (Phyllobius: 13-14, Polydrusus: 12) lapinukų[3]:

Gentis: Phyllobius
Šeriuotasis lapinukas Phyllobius arborator Herbst, 1797
Sidabražvynis lapinukas Phyllobius argentatus Linnaeus, 1758
Beržinis lapinukas Phyllobius betulinus Bechstein & Scharfenberg, 1805
Phyllobius brevis Gyllenhal, 1834
Phyllobius fessus Boheman, 1843
Phyllobius glaucus Scopoli, 1763
Žaliasis lapinukas Phyllobius maculicornis Germar, 1824
Ilgasis lapinukas Phyllobius oblongus Linnaeus, 1758 Minta įvairių lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžių lapais. Kartais labai kenkia. Lietuvoje labai dažnas.
Dilgėlinis lapinukas Phyllobius pomaceus Gyllenhal, 1834 Gyvena ant didžiųjų dilgėlių. Lietuvoje labai dažnas.
Kriaušinis lapinukas Phyllobius pyri Linnaeus, 1758
Phyllobius roboretanus Gredler, 1882
Phyllobius thalassinus Gyllenhal, 1834
Phyllobius virideaeris Laicharting, 1781
Phyllobius viridicollis Fabricius, 1792 1968 m. Simonas Pileckis nurodė, jog Phyllobius viridicollis paplitęs ir Lietuvoje. Tačiau duomenys dar nepatvirtinti.
Gentis: Polydrusus
Polydrusus cervinus Linnaeus, 1758
Polydrusus corruscus Germar, 1824
Polydrusus flavipes De Geer, 1775
Polydrusus formosus Mayer, 1779
Polydrusus fulvicornis Fabricius, 1792
Polydrusus impressifrons Gyllenhal, 1834
Smailiablauzdis lapinukas Polydrusus mollis Ström, 1768 Minta įvairių lapuočių medžių ir krūmų lapais, ypač dažnai pažeidžia ąžuolą ir lazdyną. Lietuvoje dažnas.
Polydrusus pallidus Gyllenhal, 1834
Polydrusus picus Fabricius, 1792
Polydrusus pilosus Gredler, 1866
Polydrusus pterygomalis Boheman, 1840
Polydrusus tereticollis De Geer, 1775


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Pileckis, S., Monsevičius, V., Lietuvos fauna: vabalai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1997, II t. 158-159 psl.
  2. „Phyllobius Weevils in Nottinghamshire“.
  3. „A catalogue of Lithuanian beetles (Insecta, Coleoptera)“ (PDF). Vytautas Tamutis, Brigita Tamutė, Romas Ferenca.