Landšturmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Landšturmas (vok. Landsturm, Land 'šalis' + Sturm 'ataka') – XIX a. - XX a. pirmosios pusės Austrijos-Vengrijos, Rytų Prūsijos, Vokietijos ir kitų valstybių trečios eilės karo prievolininkai.

Landšturmą sudaro kariuomenėje arba landvere netarnaujantys, bet mokantys naudotis ginklu vyrai, iš jų per karą sudaromi pagalbiniai kariniai daliniai. Pirmą kartą landšturmas suformuotas 1814 m. Rytų Prūsijoje iš 15–60 m. amžiaus karo prievolininkų. Dažniausiai landšturmo daliniai buvo naudojami valstybės sienai, komunikacijoms, sandėliams ir kt. saugoti. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944-1945 m. nacių Vokietijoje landšturmas buvo pakeistas folksšturmu.[1] XXI a. pradžioje landšturmo dar nėra atsisakiusi Šveicarija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Landšturmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 495 psl.