Lan Ju

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:22°03′N 121°32′E / 22.05°N 121.533°E / 22.05; 121.533


Lan Ju
Lan Ju sala žemėlapyje

Lan Ju (kin. 蘭嶼, pinyin: Lán Yǔ) arba Orchidėjų sala – vulkaninė sala Ramiajame vandenyne, į pietryčius nuo Taivano salos. Salą nuo Filipinų salynui priklausančios Bataneso salos skiria Baši sąsiauris (šiaurinė Lusono sąsiaurio dalis). Salos plotas 45 km². Ją administruoja Lan Ju gyvenvietė, priskiriama Taiduno apskričiai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lan Ju salos vietiniai. Apie 1931 m. fotografija

Sala pirmą kartą pažymėta Tabakošimos (Tabako-shima) vardu XVII a. japonų jūrlapiuose ir 1654 m. Tabaco Xima vardu prancūzų žemėlapiuose. Kinai, kurie nepalaikė jokių ryšių su salos gyventojais, salą vadino Âng-thâu-sū (紅頭嶼, pinyin: Hongtouyu; 'raudonplaukių sala') pavadinimu, o japonų valdymo laikais sala vadinta Kōtō-sho pavadinimu. Japonijos vyriausybė salą paskelbė etnologinių tyrimų vieta, į kurią pašaliniams patekti buvo draudžiama. Šis draudimas liko kai Kinijos Respublika atsiėmė salą 1945 m., bet 1967 m. draudimo buvo atsisakyta. Dėl šių apribojimų tao žmonės geriausiai iš visų Taivano aborigenų išlaikė savitas tradicijas. Nuo to laiko saloje buvo pastatyta mokyklų ir įsigaliojo priverstinis Taivano mandarinų kalbos mokymas.

1946 m. sala pavadinta Lan Ju vardu arba Orchidėjų sala pagal vietinių falenopsių gentį.

1982 m. saloje įrengta branduolinių atliekų saugykla. XXI a. pr. rengti dideli protestai už branduolinių atliekų pašalinimą iš salos.[1]

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Salos pakrantė

Saloje yra aštuoni kalnai, viršijantys 400 m aukšti, aukščiausias iš jų – Hongtoušanas (紅頭山), kurio aukštis 552 m. Salos andezitinėse uolienose yra pirokseno ir raginukės mineralų. Geochemijos duomenys rodo, kad saloje gausu natrio, magnio ir nikelio.[2]

Sala išsidėsčiusi atogrąžų zonoje, klimatas čia laikosi šiltas ir drėgnas ištisus metus.

Flora ir fauna[taisyti | redaguoti kodą]

Orchidėjų saloje auga daug tropinių augalų rūšių, kurios sutinkamos ir kitose Azijos vietose, bet taip pat yra endeminių rūšių. Suskaičiuotos 35 vietinės augalų rūšys[3], kaip antai Pinanga tashiroi palmių rūšis.[4]

Saloje kiaušinius deda žalieji vėžliai.[5] Salą supa koralinis rifas.[6] Keturios jūrinių gyvačių rūšys sutinkamos vandenyse palei salą.[7]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Saloje gyvena tao tautos žmonės, emigravę čia iš Bataneso salyno prieš 800 metų. Vietiniai salą vadina Ponso no Tao arba Pongso no Tawo ('žmonių sala'), arba dar Irala vardu. Iš dabartinių 4000 gyventojų, apytiksliai 2400 priklauso aborigeninei tao bendruomenei, o likę 1600 daugiausia yra hanių kilmės.

Veikia oro uostas. Gyventojai verčiasi žvejyba ir kultūrų (batatai, soros) auginimu.


Commons-logo.svg

Vikiteka

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Loa Iok-sin (2012-02-21). "Tao protest against nuclear facility." Taipei Times.
  2. (2002) “Geology of Taiwan Province”, Geology of China. Geological Publishing House. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 7-116-02268-6“..
  3. Hsieh, Chang-Fu. „Composition, endemism and phytogeographical affinities of the Taiwan flora“. Taiwania, 47, 298–310 (2002). 
  4. (2000) “Palmae (Arecaceae)”, Flora of Taiwan, 2nd, Taipei, Taiwan: Editorial Committee of the Flora of Taiwan, Second Edition, 655–662. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 957-9019-52-5“.. Tikrinta 2012-10-02.
  5. Ten years of monitoring the nesting ecology of the green turtle, Chelonia mydas, on Lanyu (Orchid I.), Taiwan“. Zoological Studies, 48 (1), 83–94 (2009). 
  6. Reef environment and coral fauna of southern Taiwan“. Atoll Research Bulletin, 354, 1–24 (1991). 
  7. Tu, M. C.; M. C. Tu, S. C. Fong and K. Y. Lue (1990). „Reproductive biology of the sea snake, Laticauda semifasciata, in Taiwan“. Journal of Herpetology 24 (2): 119–126. JSTOR 1564218.