Laimutė Baluodė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Laimutė Anelauskaitė-Baluodė
Gimė 1954 m. gegužės 18 d. (65 metai)
Chužyras, Olchono rajonas, Irkutsko sr.
Veikla latvių ir lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė.

Laimutė Anelauskaitė-Baluodė (g. 1954 m. gegužės 18 d. Chužyras, Olchono rajonas, Irkutsko sr.) – latvių ir lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. baigė Vilniaus universitetą ir kartu latvistiką Latvijos universitete. 1985 m. Latvijos universitete apgynė kandidatinę disertaciją „Latvijos limnonimų derivacija“, filologijos kandidatė. 1992 m. filologijos daktarė, asocijuota profesorė [1]

Nuo 1977 m. dirba Latvių kalbos institute Rygoje. Nuo 1988 m. dėsto ir Latvijos universitete (t. p. ir lietuvių kalbą, baltų mitologiją, lietuvių kalbotyros istoriją); 1992 m. docentė, asocijuota profesorė, Lituanistikos centro direktorė. 1979–1996 m. Latvių kultūros akademijoje dėstė lituanistikos disciplinas. Nuo 1996 m. Helsinkio universiteto dėstytoja, docentė, vadovauja baltistikos studijoms Suomijoje.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė mokslinių darbų tema – onomastika, daugiausia – latvių ir kitų baltų kalbų vietų vardai, hidronimai, limnonimų, potamonimų derivacijos tipai, semantika, etimologija. Paskelbė straipsnių apie baltų kalbų hidronimus.[2] Parengė daugiau kaip 65 mokslinių ir 75 populiariųjų publikacijų.

2018 m. L. Baluodei įteiktas pirmasis Baltų apdovanojimas.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuviešu-latviešu vardnīca = Lietuvių-latvių kalbų žodynas, su kitais, Rīga, 1995 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Minint Laimutės Baluodės jubiliejų
  2. Algirdas SabaliauskasLaimutė Baluodė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 510 psl.
  3. Rygoje kalbininkei L. Baluodei įteiktas Baltų apdovanojimas