Laima Kreivytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laima Kreivytė
Laima Kreivytė

Laima Kreivytė (g. 1972 m.)[1] – Lietuvos dailėtyrininkė, parodų kuratorė, poetė, menininkė, LGBT aktyvistė.[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 m. baigė dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje (VDA), 2000 m. kultūros ir lyčių studijas Vidurio Europos universitete Budapešte. Nuo 1996 m. VDA dėstytoja. 1996–2016 m. dirbo „7 meno dienose“ ir „Literatūroje ir mene“.[reikalingas šaltinis] 20172019 m. vadovavo Lietuvos kultūros ir meno tarybai.[2]

Nuo 1995 m. kuravo per 50 parodų Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų Baltijos paviljoną 3-ojoje Prahos bienalėje, Lietuvos paviljoną 53-ojoje Venecijos bienalėje[3] ir Nacionalinės dailės galerijos pastovią XX-XXI a. ekspoziciją,[4] pirmąją Lietuvos LGBTQ meno istorijos parodą „Nuo sutemų iki Aušros. 20 LGBT laisvės metų Lietuvoje“ Šiuolaikinio meno centre.[5] Dalyvauja solinėse parodose bei su grupe „Cooltūristės“.[1]

Išleido dvi poezijos knygas: „Sapfo skai(s)tykla“ (2013 m.) ir „Artumo aritmetika“ (2019 m.),[6] sudarė Kęstučio Zapkaus ir Marijos Teresės Rožanskaitės kūrybos albumus. Veda LRT Klasikos programos radijo laidą „Iš balkono“.[7][8]

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos,[2] Tarptautinės dailės kritikų asociacijos,[9] Rašytojų sąjungos narė.[10] Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė.[11]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]