Lahti-Saloranta M/26
Lahti-Saloranta M/26 | |
---|---|
Tipas | lengvasis kulkosvaidis |
Variantai | LS-26-31 (su 75 šov. būgnu) |
Konstruktorius | Aimo Lahti ir Arvo Saloranta |
Šalis | Suomija |
Sukurtas | 1926 m. |
Gamintas | 1927-1942 m., gamykla Valtion kivääritehdas (pagaminta >6200 vnt.) |
Naudotas | 1930-1966 m. |
Naudotojai | Suomija Kinijos Respublika |
Kalibras, mm | 7,62 |
Šovinys, mm | 7,62×53 mm R |
Šaudymo sparta, n/min. | 450-550 |
Svoris, kg | 9,3 |
Ilgis, mm | 1109 |
Vamzdžio ilgis, mm | 500 |
Pradinis greitis, m/s | 800 |
Taikymo tolis, m | 400 (efektyvusis nuotolis) |
Dėtuvė | ragelis su 20 šov. būgnas su 75 šov. |
Lahti-Saloranta M/26, LS/26, M/26 – suomiškas lengvasis kulkosvaidis, 1926 m. sukonstruotas Aimo Lahčio (Aimo Lahti) ir Arvo Salorantos (Arvo Saloranta).
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kulkosvaidis šaudo tiek serijomis, tiek po vieną šūvį. Vamzdžio gale yra liepsnos slopintuvas, kuris svarbus dėl trumpo (50 cm) vamzdžio. Tūtelės išmetamos dešinėn. Įkaituiso vamzdžio pakeitimas atsarginiu trunka 25-30 sekundžių. Uokso dalyje esantis taikiklis leidžia taikytis 300–1500 m nuotoliu. Saugiklis yra prieš nuleistuko lankelį.
Buvo gaminamos dviejų rūšių dėtuvės – 20 šovinių rageliai ir 75 šovinių būgnai, tačiau Suomijos armija, atrodo, naudojo tik 20 šovinių dėtuves. Labai svarbus kulkosvaidžio reikmuo buvo dėtuvių užtaisytuvas. Be jo pilnai užtaisyti dėtuves praktiškai neįmanoma dėl labai stiprių spyruoklių dėtuvėse. Yra du užtaisytuvo variantai. Didesnysis yra labai efektyvus, bet griozdiškas, prieš naudojant ji reikia pritvirtinti, pvz., prie rąsto. Mažesnysis telpa į delną, tačiau juo užtaisinėjama gerokai lėčiau.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1924 m. spalio mėnesį konstruktorius A. Lahtis gavo valstybinį užsakymą sukonstruoti lengvąjį kulkosvaidį. Kadangi jis buvo savamokslis, neturėjęs specialaus išsilavinimo, jam paskyrė specialistą leitenantą Arvą Salorantą, kuris aktyviai dalyvavo kūrime ir komerciniame projekto vystyme.
1925 m. vasarą kulkosvaidis M/26 laimėjo Suomijos armijos paskelbtą konkursą. Konkurse taip pat dalyvavo kulkosvaidžiai Madsen, MG 25, Colt BAR M1918, Vickers-Berthier, Hotchkiss M1914, Breda 30. M/26 buvo išrinktas pagrindiniu armijos automatiniu šautuvu, oficialiai pavadintas Picakivaari m/26. Juos gaminti pradėjo 1927 m. gamykla Valtion kivääritehdas (VKT; 'Valstybinė šautuvų gamykla'). Per visą laiką buvo pagaminta daugiau kaip 6200 vienetų. Kulkosvaidis gamintas iki 1942 m.
1937 m. Kinija buvo užsakiusi 30 tūkst. kulkosvaidžių M/26, bet jai buvo perduota tik 1200 vienetų dėl Japonijos diplomatinio spaudimo.
Žiemos karo metu kiekviename būryje buvo po 2 skyrius, kurie užtikrindavo dengiamąją ugnį. Šiuose dviejuose skyriuose buvo po 1 M/26 kulkosvaidininką, po 1 padėjėją, o likę skyriaus kariai būdavo ginkluoti paprastais šautuvais.
Kulkosvaidžio Lahti-Saloranta M/26 trūkumai:
- sunkiai valomas mūšio lauke, nes jį sudaro 188 dalys,
- sunkus,
- maža dėtuvės talpa (dėžutinė – 20 šovinių).
Suomių kulkosvaidininkai labiau mėgo trofėjinius Degtiariovo kulkosvaidžius, kurių buvo paėmę iš Raudonosios Armijos ne vieną tūkstantį. Iš kitos pusės, patyrę kulkosvaidininkai vertino šį kulkosvaidį dėl ypatingo tikslumo ir žiemai pritaikyto tepimo.
1944 m. Suomijos kariuomenė fronte turėjo:
- 3400 kulkosvaidžių Lahti-Saloranta M/26 ir
- virš 9000 Degtiariovo kulkosvaidžių.
Kulkosvaidis buvo Suomijos kariuomenės ginkluotėje iki 1966 m. Sandėliuose buvo iki 1986 m. Po to daugelis M/26 buvo perlydyti kaip metalo laužas.
Kulkosvaidžio komplekte buvę atsarginės dalys, dėtuvės ir kt. reikmenys |
Masė, kg: |
---|---|
Kulkosvaidis, be šovinių | 9,3 |
Atsarginis mechanizmas + atsarginis vamzdis | 2,4 |
Atsarginis mechanizmas | 1,22 |
Reikmenų krepšelis | 1,0 |
Krepšys dėtuvei | 0,30 |
Diržo krepšelis dėtuvei | ~0,5 |
20 šovinių dėžutinė dėtuvė, užtaisyta | 0,9 |
75 šovinių būgninė dėtuvė, neužtaisyta, | 2,0 |
75 šovinių būgninė dėtuvė, užtaisyta, | 3,75 |
Mašinėlė dėtuvėms užtaisyti | ~2,0 |
-
Lahti-Saloranta M/26