Lagamalas
Lagamalas, Lagamaras – požemio pasaulio dievybė elamitų mitologijoje,[1] mirusiųjų teisėjas,[2] sielų svėrėjo Inšušinako pagalbininkas (drauge su Išnikarab).[3] Dievybės vardas reiškia „jokio gailestingumo“.[1] Akadų įrašuose tapatinamas su Nergalu.[3]
Kaip ir nemažai kitų elamitų dievybių, Lagamalas minimas įvairiuose Mesopotamijos tekstuose.[2] Dievybės vardas pirmąkart paliudytas Akado imperijos laikotarpiu datuojamo antspaudo įraše. Babiloniečiai Lagamalą laikė deivės Uraš, Anu sutuoktinės, sūnumi. Laiške iš Mario minima, kad Lagamalo atvaizdas būdavo gabenamas iš Mario į Tirką.[1]
Lagamalo kultas buvo paplitęs Naujosios Elamo karalystės laikotarpiu (1000–539 m. pr. m. e.), Sūzuose būta šios dievybės šventyklos. Be to, aptinkama asmenvardžių, kurių dėmuo yra Lagamalo vardas. Minima, jog Asirijos karalius Ašurbanipalas, užkariavęs Sūzus, kaip karo grobį išsigabeno Lagamalo statulą.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Van der Horst, Pieter W. (eds.). Dictionary of Deities and Demons in the Bible. Brill. p. 498–499.
- ↑ 2,0 2,1 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 74. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 3,0 3,1 The Elamite Religion By: Françoise Vallat. Nuoroda tikrinta 2019-11-12.