Inšušinakas
Inšušinakas – dievybė elamitų mitologijoje, Sūzų miesto globėjas, požemio karalystės valdovas, taip pat priesaikų dievas. Sutuoktinė – priesaikų deivė Išnikarab, priimanti mirusiuosius požemio pasaulyje. Sūzuose Inšušinakas buvo laikomas teisingumo gynėju (drauge su dievu Nahundžiu).[1] Dievybės vardas dnin.šušin.ak šumerų kalba reiškia „Sūzų viešpats“.[2] Čoga Zanbilyje (30 km į pietus nuo Sūzų) buvo Inšušinakui skirtas zikuratas.[3]
Žinios apie Inšušinako kultą siekia III tūkst. pr. m. e. pabaigą. Minimas to laikotarpio karališkuosiuose įrašuose, tačiau tada dar nebuvo priskiriamas svarbiausioms dievybėms. Iš epiteto „silpnųjų tėvas“ sprendžiama, kad Inšušinako kultas buvo populiarus tarp žmonių.[2] Ilgainiui tapo vienu svarbiausių elamitų dievų (II–I tūkst. pr. m. e.). Išlikęs XIII a. pr. m. e. datuojamas tekstas, kuriame Inšušinakas bei Humbanas vadinami dievų valdovais.[1] Teigiama, kad II tūkst. pr. m. e. pabaigoje trys aukščiausios elamitų dievybės buvo Inšušinakas, Humbanas ir Kiririša. Inšušinako kultas didelę svarbą išlaikė iki Achemenidų imperijos laikų.[2]
Elamo valdovai dažniausiai save įvardydavo Inšušinako „mylimais tarnais“. VIII a. pr. m. e. datuojamame įraše kalbama apie įstatymus, kuriuos įtvirtinę dievas Inšušinakas ir karalius Šutruk-Nahhunte II.[1] Sūzuose aptiktos I tūkst. pr. m. e. datuojamos laidojimo lentelės, kuriose teigiama, kad Inšušinakas požemio karalystėje skelbiąs nuosprendį mirusiųjų sieloms. Įvairiuose elamitų teisiniuose dokumentuose į saulės dievą ir Inšušinaką neretai kreipiamasi kaip į „šviesos ir tamsos viešpačius“.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Мифы народов мира. Иншушинак , М. А. Дандамаев – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 94. ISBN 9781134641024.
- ↑ Ziggurat Consecrated to God Inshushinak at Choqa Zanbil