LaVey satanizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

LaVey satanizmassatanizmo atmaina, kurios koncepciją sugalvojo ir aprašė Anton Szandor LaVey 1966 m. Jo mokymas remiasi individualizmu, nuolaidžiavimu savo norams ir silpnybėms bei „akis už akį“ principo laikymusi, taip pat okultisto Aleister Crowley ritualais ir ceremonijomis. Besiremiantieji Crowley terminologija jo pasekėjai satanizmą apibūdina kaip „Kairiosios rankos kelio“ religiją, kaip priešingybę „Dešiniosios rankos kelio“ religijoms, tokioms kaip krikščionybė. Priešingai nei teistinis satanizmas (dar žinomas kaip tradicinis ar religinis satanizmas), LaVey satanizmas neakcentuoja Šėtono garbinimo, bet naudoja „Šėtoną“ kaip žemiškųjų vertybių ir žmogiškos prigimties simbolį, gamtos ir prieštaros aklo paklusimo religinėms dogmoms simbolį.

Anton LaVey 1966 m. įkūrė pirmąją ir didžiausią Satanizmo religinę organizaciją – Šėtono bažnyčią, o 1969 m. aprašė tikėjimą Šėtono biblijoje. Pagal Šėtono bažnyčią, satanistų pasaulyje yra labai daug, tarp jų nariai ir ne nariai. Ji neigia kitų satanistų organizacijų tikrumą, jų narius apibūdina kaip pseudosatanistus ar „atbulus krikščionis“. Nors oficialių duomenų nėra, tačiau bažnyčios teigiama, jog pasekėjų skaičius siekia dešimtis tūkstančių.

Tikėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šėtono biblijoje Anton LaVey apibūdina Šėtoną kaip tamsią gamtos jėgą, kuri palaiko pusiausvyrą. Šėtonas taip pat apibūdinamas kaip „Juodoji liepsna“, atspindinti žmogaus tikrąją vidinę asmenybę ir troškimus. Pats žodis „Šėtonas“ praktiškai vartojamas kaip sinonimas žodžiui „gamta“.

Viename iš reikšmingiausių savo veikalų „Satanizmas: religija, kurios bijoma“ (Satanism: The Feared Religion) dabartinis Šėtono Bažnyčios vadovas Peter H. Gilmore teigia:

Satanistai netiki jokiomis antgamtinėmis būtybėmis, nei Dievu, nei Velniu. Satanistas yra pats sau Dievas. Šėtonas yra simbolis žmogaus, gyvenančio taip, kaip jam diktuoja jo išdidi prigimtis. Iš tikrųjų Šėtonas yra tiesiog tamsi jėga, sugebanti prasiskverbti per gamtą ir pažadinti mūsų įgimtą troškimą išgyventi. Šėtonas nėra sąmoninga būtybė, kurią reikia garbinti. Tai galia, esanti kiekviename žmoguje, kurios nereikia varžyti. Bet koks aukojimasis turi būti atmetamas kaip krikščioniškas iškrypimas – satanizme nėra dievybės, kuriai galima būtų aukoti.

Pasaulio mitologijoje bei literatūroje Šėtonas dažnai yra pateikiamas kaip pokštininkas, sukilėlis ir veikėjas, siekiantis sunaikinti ar pavergti žmogų. Tokie personažai, kaip graikų Prometėjas, puikiai atitinka Šėtono, išdidaus sukilėlio, apibrėžimą. Šėtonas yra pateikiamas kaip galinga būtybė, kuri elgiasi kaip tinkama, nepaisydama aplinkinių. Pats žodis „Šėtonas“ (angl. Satan) yra kilęs iš hebr.ha-satan‏‎, reiškiančio „priešininkas“ arba „kaltintojas“. Taip, sujungiant tradicinį sukilėlio įvaizdį, siejamą su Šėtonu ir kitais jo padermės veikėjais ir pridėjus žodžio etimologinį aspektą, satanistai prisistato kaip bendrai priimtų populiariųjų elgesio normų, kurias jie apibūdina, kaip „priklausymą bandai“ priešininkais, teigdami, jog tai slopina individualumą, kūrybiškumą bei progresą.

Satanistai netiki, kad Šėtonas yra dievybė, o teigia, jog Dievo funkcija yra atliekama paties Satanisto. Žmogaus poreikis garbinti yra daug efektyviau patenkinamas, kai nukreipiamas į save patį, o ne į išorę – Dievą.

Pasak A. LaVey, visi dievai yra žmogaus kūriniai ir išorinės dievybės garbinimas vis vien iš esmės yra jos kūrėjo garbinimas. Iš šitokio aiškinimo ir kyla satanizmo koncepcija – „Aš esu pats sau dievas“.

Iš to išplaukia, jog satanizmas atmeta tikėjimą bet kokiomis dievybėmis. Taigi, bet kokias išorines dievybes garbinantys (tarp jų ir patį Šėtoną) papuola į tą pačią kategoriją. O paties Šėtono, kaip dievybės, garbinimas pagal LaVey satanizmą yra laikomas ne kuo daugiau, nei klaidinga krikščionybės reversija.

Devyni Šėtono Teiginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šėtonas reiškia toleranciją, o ne susilaikymą
  2. Šėtonas reiškia gyvenimišką egzistenciją, o ne dvasines svajones
  3. Šėtonas reiškia gryną išmintį, o ne veidmainišką saviapgaulę
  4. Šėtonas reiškia gerumą to nusipelniusiems, nešvaistant meilės nedėkingiems
  5. Šėtonas reiškia kerštą, o ne kito žando atsukimą
  6. Šėtonas reiškia moralinę atsakomybę atsakingiems, bet ne rūpinimąsi dvasiniais vampyrais
  7. Šėtonas reiškia žmogų kaip vieną iš žinduolių (kartais geresnį, bet dažniausiai blogesnį už tuos, kurie vaikšto keturiomis), kuris, savo „dvasinės ir intelekto raidos“ dėka, tapo pačiu nuožmiausiu žvėrimi iš visų.
  8. Šėtonas reiškia visas taip vadinamąsias nuodėmes, kadangi jos visos veda prie fizinio, protinio ar emocinio atpildo.
  9. Šėtonas visuomet buvo geriausias Bažnyčios draugas, nes būtent jis jai davė darbo visus šiuos metus.

Vienuolika Šėtono Taisyklių Žemėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nesidalink nuomone ir nedalink patarimų, nebent esi paprašytas.
  2. Nepasakok apie savo bėdas kitiems, nebent esi tikras, kad jie nori tai išgirsti.
  3. Kai esi kažkieno kito namuose – rodyk jiems deramą pagarbą, o jei negali – iš viso pas juos neik.
  4. Jei svečias tavo namuose jus pykdo, elkitės su jais žiauriai ir be pasigailėjimo.
  5. Nebandykite kuo nors pasinaudoti seksualiai, nebent matote aiškų signalą.
  6. Neimkite to, kas nepriklauso jums, nebent tai yra našta kitam žmogui ir jis maldauja būti nuo jos išvaduotas.
  7. Pripažinkite magijos galią, jei pavyko ja pasinaudoti, siekiant įgyvendinti savo tikslus. Jei neigsite magijos galią sėkmingai ja pasinaudoję, prarasite viską, ką gavote.
  8. Nesiskųskite niekuo, prie ko pats nesate prisidėję.
  9. Neskriauskite mažų vaikų.
  10. Nežudykite gyvūnų, nebent esate puolamas arba tai darote maistui.
  11. Kai vaikštote atvirose erdvėse, neprasidėkite su niekuo aplinkui. Jei kažkas jums trukdo, paprašykite nustoti. Jei nesustoja, sunaikinkite juos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]