Lažpinigiai
Lažpinigiai – XV a. – XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstiečių feodalui mokama piniginė renta, kuria buvo atsiperkama nuo lažo. Lažpinigius sudarė 1-1,5 kapos skatikų per metus. Taip pat lažpinigiais vadinama LDK valstiečių feodalui savininkui mokama piniginė renta už jiems naujai duotą sklypą arba įdirbti nenaudojamą žemę, asoda.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lažpinigiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 650 psl.