Kvintiškių Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia

55°48′10″š. pl. 26°05′01″r. ilg. / 55.8028°š. pl. 26.0835°r. ilg. / 55.8028; 26.0835

Kvintiškių Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Zarasų
Savivaldybė	Zarasų rajonas
Gyvenvietė	Kamša
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	2014 m.

Kvintiškių Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia – naujai pastatyta koplyčia tikinčiųjų šventoje laikomoje vietoje Zarasų rajone, Kamšos kaime, prie Ilgio ežero vakarinės pakrantės, priklausanti Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapijai.^[1] Šventovė yra viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Panevėžio vyskupijoje.^[2]

Koplyčia pasiekiama iš plento 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai , ties Imbradu pasukus į šiaurę pagal nuorodą „Ilgio ežeras“, pavažiavus žvyrkeliu apie 4 km. Iškilo 2014 m. pagal architekto Kazio Tamošėčio projektą.^[3] Pastatas savo forma primena popiežiaus mitrą. Koplyčios konstruktorius Juozas Kaupas, altoriaus autorius Darijus Gotautas Vaišvila.

Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta prie upelio, jungiančio Pečiakurkos ežerą su Ilgiu, yra ypač dažnai lankoma rajono vieta. Ilgio ežere stovi Marijos statulėlės, o pakrantėje ankstyvą pavasarį pražysta gražiausios gėlės, išsibarstę kryžiai ir altorėliai nusagstyti šventųjų paveikslėliais šiek tiek netgi primena garsųjį Kryžių kalną. Pakrantėje – gausybė įvairios formos kryžių. Juos stato pažymėti svarbius šeimos įvykius, pavyzdžiui, santuokos, vaikų gimimo. Kasmet jų daugėja. Žmonės prašo Mergelės Marijos malonės, dėkoja už suteiktas. Kai kurie į buteliukus semiasi ežero vandens, į kišenes dedasi akmenukų. Tikima, kad vanduo gydo kūną, o akmenukai saugo nuo blogio. Birželio 30–liepos 1-ąją čia suplūsta žmonės švęsti Mergelės Marijos apsireiškimo. Mišias aukoja 6–12 kunigų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. birželio 30 d. koplyčią iškilmingai pašventino ir mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir 12 kunigų.

Koplyčios statyba prasidėjo 1999 m. gegužės 6 d., kai vyskupas Juozas Preikšas davė leidimą. Statybos truko 15 metų. Viskas prasidėjo nuo žemės sklypo įsigijimo panaudai, geologinių tyrimų, koplyčios projekto ir jo įgyvendinimo palaipsniui. Ilgai derintas projektas su architektu Kaziu Tamošėčiu, konstrukcinius sprendimus derino Juozas Kaupas. 2002 m. vasarą išlieti koplyčios pamatai. Spalio 5 d. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pašventino pamatus.

2007–2008 m. pamažu iškilo koplyčios pastatą laikančios sijos, stogas ir sienos. Po šio statybos etapo pinigai pasibaigė, ir statyba sustojo. Darbai atlikti vien aukotojų lėšomis, dėl ko ir užtruko statyba, nes stambių rėmėjų nebuvo.^[4] 2013 m. buvo laimėtas „Leader“ VVG projektas „Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapijai priklausančios koplyčios atgimimas“. Buvo skirtos reikalingos lėšos, papildomos investicijos. Darbus atliko UAB „Rokiškio apdaila“.^[5]

Pasakojama, kad stebuklingas apsireiškimas prie Ilgio ežero įvyko 1967 m. vėlų birželio 30 d. vakarą. Du jauni žmonės ant ežero pamatė ryškią šviesą. Iš pradžių jie pamanė, kad atvažiuoja mašina, bet šviesa neartėjo. Priėję arčiau pamatė ant sutrūnijusio polio stovinčią švytinčią jauną nepaprasto grožio mergaitę, vilkinčią baltą suknele su pelerina ir auksiniais plaukais.

Sovietmečiu prie Ilgio ežero buvo draudžiama lankytis, čia įkurta milicijos vasaros stovykla. Tačiau tikintieji to nepaisė. Jaunuoliai, regėję Švč. Mergelę Mariją, buvo areštuoti, tardomi, tačiau savo liudijimo neatsisakė. Tada, kaip buvo įprasta, paskelbti protiškai nesveikais.^[6] Netoliese šios vietos gyvenę žmonės iškelti neva dėl vykdomų melioracijos darbų.