Kvarta (mokestis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kvarta arba kvorta (liet. ketvirtis) – mokestis, kuris buvo imamas į valstybės iždą iš Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karališkųjų žemės valdų kariniams reikalams.

Kvartos dydis – 1/4 dalis valdų metinių pajamų. Mokestis Lenkijoje įvestas 1562 m., Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėse – 1590 m. Iš pradžių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kvarta buvo imama tik tais metais, kada nutardavo Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Nuo 1633 m. mokestį pradėta imti kasmet, nes trūko lėšų karo amunicijai įsigyti. XVII a. antroje pusėje buvo surenkama apie 7000 auksinų.

Daugiausia kvartos mokesčio Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas gaudavo iš Žemaitijos, Pinsko ir Ašmenos pavietų (apskričių). Tačiau šių nenuolatinių ir nedidelių karinių pajamų neužtekdavo samdomajai kariuomenei išlaikyti ir kitiems kariniams reikalams. XVIII a. pabaigoje imta rinkti dvigubą kvartą.[1] Mokestis visoje valstybėje panaikintas po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas TylaKvarta (mokestis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 366 psl.