Pereiti prie turinio

Kuršėnų geležinkelio stotis

Koordinatės: 56°02′05″š. pl. 22°58′57″r. ilg. / 56.0346°š. pl. 22.9826°r. ilg. / 56.0346; 22.9826
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kuršėnų GS)
Apie stotį Kuršėnų mieste žr. Pavenčių geležinkelio stotis.

56°02′05″š. pl. 22°58′57″r. ilg. / 56.0346°š. pl. 22.9826°r. ilg. / 56.0346; 22.9826

  Kuršėnų geležinkelio stotis
Stotis 2015 m.
Adresas Drąsučiai, Melioratorių g. 2
Atidaryta 1871 m. rugsėjo 4 d.
Peronų sk. 1
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
AKMENĖ
Žiliai
3,6
Smurgiai
5,6
Kuršėnai
1,6
Rūveliai
10,3
KUŽIAI
ŠIAULIAI

Kuršėnų geležinkelio stotis – geležinkelio stotis Lietuvoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo Kuršėnų miesto, Drąsučių kaime, Melioratorių g. 2. Pastate nebėra laukiamosios salės, bilietų pardavimo kasos, nebėra daug anksčiau stočiai priklausiusių pastatų. Išlikęs tik pagrindinis stoties pastatas, kuriame gyvena kelios šeimos, nors ir dabar pravažiuojantys traukiniai laipina keleivius.[1] Pagrindinė stoties funkcija – traukinių prasilenkimas vienkeliame ruože, tačiau taip pat čia stoja ir keleiviniai traukiniai Panevėžys–Mažeikiai.[2]

Stoties prieigose pastatyta kompozicija – paminklinis akmuo ir kryžius 19471952 m. ištremtiesiems į Sibirą atminti.[3] Paminklas pastatytas 1997 m. politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyva siekiant atminti iš Kuršėnų miesto ir apylinkių ištremtus žmones.[4]

Nutiesus Liepojos–Kaišiadorių geležinkelio ruožą, 1871 m. rugsėjo 4 d. atidaryta Liepojos geležinkelio (nuo 1877 m. Liepojos–Romnų geležinkelio) Kuršėnų stotis, kuri priskirta IV klasei.[5] 1913 m. stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių raštininkas, svėrėjas ir 2 sargai.[1]

1915 m. antroje pusėje atstatytas medinis 38 m ilgio tiltas per Ringuvos upę, stoties šiaurės vakariniame pakraštyje vedantis link Mažeikių.[6] 1919 m. gruodį Kuršėnų stotis perėjo Lietuvos susisiekimo ministerijos Lietuvos geležinkelių žinion. 1921 m. perstatytas geležinis tiltas per Ringuvą (23 m ilgio, 9 m aukščio).[7] 1926, 1930, 1935 ir 1940 m. tikslinant stočių klases Kuršėnų stotis išlikdavo IV klasės, nors darbuotojų žymiai sumažėjo. 1972 m. stotis pažymėta kaip geriausia Šiaulių apygardoje.[8]

1997 m. prie stoties atidengtas paminklas tremtiniams.

Sovietmečiu Kuršėnų geležinkelio stotis buvo atskira gyvenvietė nuo Drąsučių. 1970 m. ji turėjo geležinkelio stoties gyvenvietės statusą, o 19791989 m. netgi miestelio statusą. Atgavus Nepriklausomybę gyvenvietė prijungta prie Drąsučių kaimo, dėl ko labai padidėjo pastarojo gyventojų skaičius.

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 1989 m.
1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11] 1979 m.sur.[12] 1989 m.sur.[13]
371 797 993 908 992
  1. 1,0 1,1 Geležinkelio stotys. Kursenai.lt (tikrinta 2021-11-13).
  2. Traukinių išvykimai iš stotelės Kuršėnai. (Stops.lt)
  3. Paminklas Kuršėnų geležinkelio stotyje tremties metams atminti. SiauliuRajonas.lt (tikrinta 2021-11-13).
  4. Šiaulių rajono paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-07).
  5. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 51
  6. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 94
  7. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 110
  8. Pažinkime Kuršėnus Nr. 3. Archyvuota kopija 2021-11-13 iš Wayback Machine projekto. VisitSiauliai.lt (tikrinta 2021-11-13).
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.