Kupangas
| Kupangas Kupang | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+7) | |
| Valstybė |  Indonezija
|
| Provincija | Rytų Nusa Tengara |
| Meras | Jonas Salean |
| Gyventojų | 450 000 |
| Plotas | 62 km² |
| Tankumas | 7 258 žm./km² |
| Tinklalapis | kupangkota.go.id |
 Vikiteka |
Kupangas |
Kupangas (indonez. Kupang) – miestas Indonezijoje, Rytų Nusa Tengaros sostinė. Jame gyvena 450 000 žmonės (2011 m.). Kupangas yra didžiausias Timoro salos miestas ir uostas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kupangas buvo svarbus uostas ir prekybos centras valdant olandų ir portugalų kolonistams.
Olandų Rytų Indijos bendrovės atstovai atvyko į Kupangą 1613 m., kai užėmė portugalų tvirtovę Soloro saloje. Tą sritį valdė helongų, kildinusių save iš Seramo Molukuose, radža. Iš Kupango buvo patogu stebėti laivybą pietinėje Timoro pakrantėje, o Koinino upė suteikė švaraus vandens. Portugalai dominavo saloje, kol 1646 m. olandų bendrovė įsitvirtino Solore ir atnaujino ryšius su radža.[1] 1653 m. sausį upės rytinėje pakrantėje olandai pastatė Concordia tvirtovę. Iš Kupango olandai kovojo su portugalais. Po olandų pralaimėjimų 1655, 1656 ir 1657 m. jų sąjungininkai sombajai ir amabiai 1658 m. įsikūrė teritorijoje prie Kupango, kuri tradiciškai priklausė helongams. Po jų čia įsikūrė amfoanai (1683 m.) ir taebenu (1688 m.). Helongų radža nominaliai valdė teritoriją ir priklausė nuo olandų. Be helongų teritorijų, salą iki 1749 m. valdė portugalai.[2]
Olandų administraciją sudarė pagrindinis vykdytojas (opperhoofd) ir taryba. Santykiai su vietiniais vyko reguliariais susitikimais (vergaderingen). Kupango administracija taip pat vykdė santykius su Savu sala, Soloru ir Rotės sala. Kinų pirkliai ir amatininkai atvyko XVIII a. pradžioje. Mieste taip pat apsigyveno salos vietiniai. 1752 m. mieste gyveno 827 krikščionys ir neaiškus skaičius kitatikių. 1749 m. Kupango reikšmė išaugo, kai olandai užėmė visą vakarinį ir centrinį Timorą. Olandų įtaka sumažėjo po 1761 m. iš dalies dėl olandų kolonistų kompetencijos trūkumo.
Kupangas buvo William Bligh, kuris buvo paliktas jūroje po Bounty sukilimo 1789 m., kelionės pabaiga. Sukilimas įvyko 56 km nuo Tofua. Bligh užtruko 41 dieną, kol pasiekė Kupangą. Jis turėjo tik sekstantą ir kišeninį laikrodį. Jis su savo jūreiviais įveikė tokį tolimą kelią, nes John Norton buvo užmuštas jiems bandant išlipti į Tofuą.
1795 m. prancūzų revoliucionieriams užėmus Nyderlandus, britai užėmė olandų Rytų Indiją. Kupangas buvo užpultas 1797 m. Britai buvo išvyti, bet sugriovė miestą. Anglai vėl bandė jį užpulti 1811 m. Kai britai užėmė Javą, Kupangas pasidavė 1812 m. sausį. Britai grąžino miestą olandams 1816 m. Misionierius Reint LeBruyn (1799–1829 m.) platino saloje krikščionybę. 1825 m. Kupangas buvo atvertas užsienio pirkliams. 1866 m. Kupangas tapo laisvu uostu.[3]
5 mažos karalystės šalia Kupango 1917 m. buvo sujungtos į Kupango savivaldą (zelfbesturend landschap), kuriai nepriklausė pats miestas.
XX a. pradžioje Kupange tūpdavo lėktuvai, skrendantys iš Europos į Australiją. Japonai užėmė miestą 1942–1945 m., o sąjungininkai subombardavo senamiestį.
1967 m. miestas tapo Kupango vyskupystės centru. 1989 m. Kupango vyskupystė tapo arkivyskupyste.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Arend de Roever, De jacht op sandelhout: De VOC en de tweedeling van Timor in de zeventiende eeuw (Zutphen 2002), pp. 105–255.
- ↑ Hans Hägerdal, Lords of the land, lords of the sea: Conflict and adaptation in early colonial Timor, 1600–1800 (Leiden 2012), pp. 199–309.
- ↑ Hermann Fiedler, Die Insel Timor (Friedrichssegen 1929), p. 2.