Kruvainė
Kruvainė (kitaip – kruvienė, nevart. juka[1]) – lietuviška kraujinė sriuba. Jai naudojamas sukrešėjęs arba suleistas į išrūgas, kad nesukrešėtų kiaulės arba žąsies kraujas, kuris blendžiamas ruginiais miltais, dar dedama smegenų, lašinių ar kitokios mėsos, kopūstų sūrymo, druskos, prieskonių (čiobrelių, lauro lapų, pipirų ir kt.), svogūnų, kartais – duonos trupinių, kruopų (pvz., grikių), džiovintų vaisių.[2] Kruvainės ilgai virinti negalima. Kai kur juką dar verda su leistiniais ar bulviniais kukuliukais.[3] Kruvainės sudedamosios dalys paprastai skiriasi priklausomai nuo krašto: aukštaičiai verda kraujinę sriubą su kruopomis, zanavykai su džiovintais obuoliais, kapsai kapsas su bulvių tarkių kukuliais, dzūkai su grikiais, lietuvininkai ir žemaičiai su miltiniais kleckiukais. Juka turi gautis juoda, – kuo juodesnė, tuo geresnė, tuo gardesnė.[4]
Kruvainė tai tradicinė skerstuvių sriuba, taisoma dažniausiai per Vėlines.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ar taisyklinga sriubą iš kraujo vadinti „juka“? Archyvuota kopija 2021-01-19 iš Wayback Machine projekto., vlkk.lt
- ↑ Kruvienė – kraujo sriuba
- ↑ Apsilankę Kazlų Rūdos krašte paragaukite šviežio kraujo sriubos Archyvuota kopija 2021-01-16 iš Wayback Machine projekto., lrytas.lt, 2014 m. rugpjūčio 29 d.
- ↑ V. Sakas, Kiaulienos valgymas Lietuvoje, meniu.lt, 2008-06-02
- ↑ Vėlinės – mirusiųjų pagerbimo šventė Archyvuota kopija 2021-01-16 iš Wayback Machine projekto., Respublika, 2012 lapkričio mėn. 02 d.