Krustpilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Krustpilis
miestas Latvijoje (1920-1964)
prijungtas prie Jekabpilio
Latvija Jekabpils.png Krustpils gerb.png
Kiti pavadinimai lenkųKryżborg
vokiečiųKreutzburg
Rajonas Jekabpilio rajonas

Krustpilis yra Jekabpilio miesto dalis, anksčiau buvo savarankiškas miestas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krustpilio regionas buvo apgyvendintas jau I tūkstantmetyje prieš Kristų. Tai rodo arheologiniai kasinėjimai latgalių Ašuotės piliakalnyje (atlikti 19491954 m.) ir kitur regione.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Krustpilis paminėtas 1237 m., kai Rygos vyskupas netoli Asuotės pastatė pilį (Kreutzburg). Pavadinimą ji gavo dėl kryžiškai suformuotų patalpų.

Krustpilio miestas paminėtas archivyskupo lenų knygoje 1511 m. Bet jau prieš tai šalia pilies buvo gyvenvietė.

1585 m. Lenkijos karalius Steponas Batoras Krustpilį padovanojo N. Korfui ir šios giminės nuosavybe Krustpilis buvo iki 1920 m.

Po Lenkijos padalijimo 1772 m. Krustpilis atiteko Rusijai. Rusų - turkų karo metu (18771878). Krustpilyje buvo apgyvendinti turkų belaisviai, iš kurių daugelis liko gyventi pastoviai. Netoli Asuotės piliakalnio yra turkų kapai.

1784 m. Krustpilis gavo miestelio statusą. Krustpilio vystymąsi skatino RygosOrlos geležinkelio linijos statyba 1861 m. Po 1904 m., kai atidarė VentspilioRibinsko geležinkelio liniją, miestelio reikšmė padidėjo.

Miesto teisės paskirtos 1920 m.

1924 m. prie miesto prijungta Zylanų stotis ir Zylanų kaimas.

1932 m. pastatytas cukraus fabrikas.

1935 m. Krustpilyje gyveno 3658 žmonės, iš jų 53 % buvo latviai.

19501962 m. – rajono centras.

1962 m. prijungtas prie Jekabpilio.