Orlia

Apie Baltarusijos miestelį žr. Arlia.

Orlia lenk. Orla

Barokinė XVIII a. sinagoga

Orlia 52°42′26″ š. pl. 23°19′48″ r. ilg. / 52.70722°š. pl. 23.33000°r. ilg. / 52.70722; 23.33000 (Orlia)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Bielsko apskritis
Valsčius	Orlios valsčius

Gyventojų ()	1 100

Pašto kodas	PL 17-106

Òrlia ^[1] (lenk. Orla) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 11 km į pietryčius nuo Bielsko ir apie 47 km į pietus nuo vaivadijos centro Balstogės. Iki 1941 m. 90 % kaimo gyventojų buvo žydai, šiuo metu daugumą sudaro gudai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.^[2]^[3] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.^[4]^[5] Apie 1512 m. įkurta Orlos Šv. Jono Teologo parapija. 1529 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas kaimas ir jame esantys rūmai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. 1585 m. šių vietovių savininkė Katarzyna Olekowicz ištekėjo už Kristupo Radvilos Perkūno ir taip ši vietovė atiteko Biržų Radvilų linijai, kuri šias vietoves valdė dar 300 metų. 1616 m. kaime buvo 93 namai. 1618 m. gyvenvietei suteiktos miesto teisės. 1622 m. Kristupas Radvila Jaunasis pakvietė į miestą Kalvinistų vienuolius. 1626 m. mieste trumpam buvo apsistojęs Jonušas Radvila, kuris 1643 m. miestui suteikė įvairių privilegijų, savaitinius turgus ir gynybinės sienos statybas. 1663 m. mieste gyveno 800 žydų. XVIII a. įkurtos Orlos Senosios žydų kapinės. Apie 1754 m. pastatyta barokinė Orlos sinagoga. 1775 m. mieste buvo 90 namų. 1794 m. sudegė Šv. Simono cerkvė.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1796 m. pastatyta Orlos Šv. Archangelo Mykolo cerkvė. 1799 m. mieste buvo 242 namai. XIX a. įkurtos Orlos Naujosios žydų kapinės. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. 1867 m. mieste gyveno 1375 žmonės, iš kurių 91 % buvo žydai. 1870 m. pastatyta Orlos Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvė. XIX a. miestelis buvo Bielsko apskrityje.^[6]

1900 m. gyveno 4286 žmonės, iš kurių 3678 buvo žydai, tai yra 85 % miesto gyventojų. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. Po I pasaulinio karo gyvenvietė prarado miesto teises. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1921 m. mieste gyveno 1,518 žmonės, iš kurių 1,167 buvo žydai. 1938 m. mieste kilo didelis gaisras, kurio metu sudegė nemažai miesto pastatų. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bielsko rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1991-1995 m. pastatyta Orlos Šv. Simono Slupniko koplyčia.

Įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII a. antroje pusėje pastatyta mūrinė Orlos sinagoga;
XVIII a. įkurtos Orlos Senosios žydų kapinės;
XIX a. įkurtos Orlos Naujosios žydų kapinės;
1797 m. pastatyta medinė Orlos Šv. Archangelo Mykolo cerkvė;
1870 m. pastatyta Orlos Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvė.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
↑ Orla (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 582 psl. (lenk.)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Goworko, Orla i włość orlańska w XVI-XVIII wieku, praca magisterska pod kierunkiem doc. dr. hab. S. Alexandrowicza, Białystok, 1982, mnps.
A. Laszuk, Duża i średnia prywatna własność ziemska na Podlasiu w drugiej połowie XVII w., „Zeszyty Muzeum Wojska”, Białystok, 1995, nr 9.
E. Bagińska, Dobra Radziwiłłów linii birżańskiej na Podlasiu w XVII w., „Białostocczyzna”, 1996, nr 4.
T. Wiśniewski, Bożnice Białostocczyzny, Białystok, 1992.
J. W. Kaczyński, Z badań nad synagogą w Orli, „Białostocczyzna”, 1987, nr 1(5).
Grzegorz Sosna, Doroteusz Fionik, Orla na Podlasiu: dzieje Cerkwi, miasta i okolic, Bielsk Podlaski, 1997

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] ttp://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.

[3] ttp://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG

[4] ttp://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.

[5] ttp://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.

[6] Orla (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 582 psl. (lenk.)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]