Bitcoin

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bitcoin logo.svg

Bitcoin – kriptovaliuta, kuria keičiamasi decentralizuotu P2P (angl. peer-to-peer) tinklu.[1][2] Bitkoinas yra kotiruojama valiuta ir šiai dienai jos galima įsigyti valiutų biržose bei bitkoinų keityklose. Jis nėra padengtas jokia kita valiuta, brangiaisiais metalais ar kitomis vertybėmis, jo kursą formuoja pasiūla ir paklausa.[1]

Atsiskaityti bitkoinais galima už įvairias prekes ar paslaugas ten, kur ši valiuta priimama. Pervedimai įvykdomi greitai, o mokesčiai yra nedideli arba jų iš viso nėra.[1]

„Bitcoin“ pagal rinkos kapitalizaciją yra brangiausiai įvertinta valiuta.[3] 2017 m. bitkoinas tapo spekuliacijų taikiniu, jo kaina taip smarkiai svyravo, jog su valiuta buvo nebegalima atsiskaityti internetu. Atsiradus daugybei tarpininkų padidėjo ir bitkoino vagysčių rizika, įvairių sukčių. Anonimiškumas jų dėka taip pat išnyko.[4]

Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bitkoinų galima įsigyti keliais būdais – nusipirkti arba užsidirbti (kitaip dar „išsikasti“, angl. mine).[1] Pastarajam reikalinga kompiuteryje įsidiegti specialią programinę įrangą, kuri naudodama kompiuterio resursus galėtų spręsti specialius matematinius uždavinius. Juos išsprendus, programos savininkas gauna bitkoinų. Kuo toliau, tuo uždaviniai tampa sunkesni ir juos programa sprendžia ilgiau.[5]

Sukauptus bitkoinus galima laikyti kitoje specialioje programinėje įrangoje, vadinamojoje „piniginėje“, arba analogiškose internetinėse platformose.[1]

Naujų bitkoinų atsiranda palaipsniui ir jie yra gaminami narių, palaikančių šį tinklą. Pagaminamų bitkoinų kiekis bet kuriuo laiko momentu proporcingas tam, kiek skaičiavimo išteklių konkretus kompiuteris paskyrė. Bitkoinų išmokama suma dalinasi iš dviejų kas ketverius metus, 2009 m. 50BTC kas 10 minučių, po 4 metų 25BTC kas 10 minučių ir taip toliau.

Tokį veikimo principą specialiai 2009[6] m. sugalvojo programos kūrėjas, pasivadinęs Satoshi Nakamoto vardu.[2] Jis siekė sukurti valiutą, kuri būtų atspari infliacijai. Dėl to bitkoinų programa sukurta taip, kad būtų galima pagaminti tik 21 mln. bitkoinų. Šis skaičius bus pasiektas maždaug 2140 m. ir nustos augęs.[7][8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 http://zodynas.vz.lt/bitkoinas
  2. 2,0 2,1 S., L. (2015-11-02). „Who is Satoshi Nakamoto?“. The Economist (The Economist Newspaper Limited). Suarchyvuotas originalas 2016-08-21. Nuoroda tikrinta 2016-09-23. 
  3. „Cryptocurrency Market Capitalizations | CoinMarketCap“. coinmarketcap.com. Nuoroda tikrinta 2017-12-19. 
  4. „Bitcoin is none of the things it was supposed to be“. The Outline. Nuoroda tikrinta 2017-12-19. 
  5. http://m.technologijos.lt/cat/130/article/S-32500
  6. Davis, Joshua (2011-10-10). „The Crypto-Currency: Bitcoin and its mysterious inventor“. The New Yorker. Suarchyvuotas originalas 2014-11-1. Nuoroda tikrinta 2014-10-31. 
  7. Kettley, Sebastian (2017-12-21). „Bitcoin price: How many bitcoin are there and when will the popular crypto token run out?“. Daily Express. Suarchyvuotas originalas 2019-05-07. Nuoroda tikrinta 2019-05-06. 
  8. Antonopoulos, Andreas M. (2014/04). Mastering Bitcoin: Unlocking Digital Crypto-Currencies. O'Reilly Media. ISBN 978-1-4493-7404-4.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]