Krišna Džanmaštami

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žmonių piramidė dahi handi per Krišna Džanmaštami šventę

Krišna Džanmaštami (skr. कृष्णजन्माष्टमी = Kr̥ṣṇa-janmāṣṭamī 'Krišnos aštuntojo gimimas') – svarbi hinduistinė šventė, per kurią paminimas Krišnos – aštuntojo Višnaus avataro ir ašuntojo Devakės vaiko – gimimas. Vyksta šravanos mėnesio (liepa-rugpjūtis) tamsiojo mėnulio aštuntąją dieną. Šią šventę švenčia ne tik vaišnavai, bet ir daugelis kitų hinduistų.

Dieną prieš šventę yra priimta pasninkauti. Šventės dienai papuošiami Krišnos atvaizdai, priimamas jų laiminantis žvilgsnis (daršana), aukojamas ir valgomas maistas (prasadas). Šventyklose rengiami „Bhagavadgytos“ bei „Bhagavata puranos“ skaitymai, statomi „Rasa lylos“ pasirodymai, miestų gatvėse vyksta dahi handi – vienas ant kito sulipusių žmonių kolona bando pasiekti aukštai pakalbintą jogurto puodynę.

Pasak mito, karalius Kamsa, bijodamas pranašystės, kad jos sesers Devakės sūnus jam padarys galą, ėmėsi žudyti kiekvieną jos gimusį vaiką. Gimus Krišnai, jo tėvas Vasudeva kūdikį slapta perplukdė per upę ir atidavė piemenims vradžoms, o iš jų paėmė mergaitę, kurią Kamsa netrukus nužudė. Tai buvęs deivės Majos įsikūnijimas – ši pasiaukojusi, kad Krišna išgyventų. Vėliau Krišna, užaugęs tarp Vrindavano piemenų, grįžo į Mathurą ir nužudė Kamsą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kṛṣṇa Janmāṣṭami.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 117–118