Pereiti prie turinio

Kosciuškos kalnas

Koordinatės: 36°27′21″ p. pl. 148°15′48″ r. ilg. / 36.45583°š. pl. 148.26333°r. ilg. / 36.45583; 148.26333
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kosciuškos kalnas
Aukštis 2228[1] m
Žemynas Australija
Šalys Australijos vėliava Australija
Kalnynas Snieguotieji kalnai
Pirmasis įkopimas 1840 m.
Lenkija Paul Strzelecki
Žemėlapis rodantis vietą.
Kosciuškos kalnas
Koordinatės: 36°27′21″ p. pl. 148°15′48″ r. ilg. / 36.45583°š. pl. 148.26333°r. ilg. / 36.45583; 148.26333
Vikiteka Kosciuškos kalnas

Kosciuškos kalnas (angl. Mount Kosciuszko) – kalnas, išsidėstęs Snieguotuose kalnuose (Australijos Alpių dalis), Kosciuškos nacionaliniame parke ir yra aukščiausias Australijos (kaip žemyno) kalnas (2228 m). Jis buvo pavadintas Lenkijos nacionalinio herojaus, generolo Tado Kosciuškos garbei 1840 metais. Tokį pavadinimą jam suteikė iš Lenkijos kilęs geografas Pavelas Edmundas Stšeleckis.[1]

Įvairūs viršukalnės matavimai parodė, kad Kosciuškos kalnas šiek tiek žemesnis už šalia stovintį Taunsendo kalną. Naujojo Pietų Velso žemės departamentas tiesiog sukeitė kalnų vardus vietomis, Kosciuškos kalnas pavadintas Taunsendo kalnu, o Taunsendo kalnas – Kosciuškos kalnu. Aukščiausias Australijos žemyno kalnas išliko pavadintas Kosciuškos kalnu.

1995 m. lapkričio 2 d. į Kosciuškos kalną įkopė lietuvių alpinistas Vladas Vitkauskas.[1]

Plėtojamas turizmas, žiemos sportas.

Kaip ir daugelis kitų Australijos kalnų, dėl erozijos veiklos, nėra labai statūs, todėl į juos įmanoma užkopti be specialios įrangos. Įrengtas kelias, beveik pasiekiantis viršūnę.

Šlaitus dengia alpinės ir subalpinės pievos, eukalpitų miškai.[2]

Kosciuškos kalnas – aukščiausias tik Australijos žemyne, aukštesnės viršūnės yra administruojamose Australijos valdžios salose:

  1. 1,0 1,1 1,2 Aira Dubikaltienė. Kosciuškos kalnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 229