Kortizolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Kortizolisantinksčių žievės pluoštinės srities ląstelių iš cholesterolio sintetinamas gliukokortikoidas. Šis hormonas sekretuojamas patiriant stresą, esant žemai gliukozės koncentracijai kraujyje.

Kortizolis skatina baltymų katabolizmą (skaidymą) ir aminorūgščių telkimą iš nekepeninių audinių: laisvos aminorūgštys yra panaudojamos gliukoneogenezei (gliukozės formavimui) kepenyse. Jis aktyvina riebalų rūgščių oksidaciją riebaliniame audinyje. Taip organizmas gauna daugiau energijos šaltinių.

Kortizolis slopina imunitetą, užkerta kelią medžiagų, kurios organizme sukelia uždegimą, išsiskyrimui. Jis taip pat skatina osteoporozės atsiradimą, slopindamas kaulų formavimąsi. Kortizolis stabdo kolageno, kuris yra svarbus jungiamojo audinio komponentas, ir vitamino D sintezę, kalcio jonų reabsorbciją plonosiose žarnose.