Korėjos sąsiauris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Korėjos sąsiauris žemėlapyje

Korėjos sąsiauris (kor. 조선해협, jap. 対馬海峡) – jūros kelias tarp Pietų Korėjos ir Japonijos, jungiantis Rytų Kinijos ir Japonijos jūras Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurėje sąsiaurį riboja Korėjos pusiasalio pietryčių krantas, o pietuose – pietvakarių Japonijos salos Kiūšiū ir Honšiu salos. Jis yra 200 km pločio ir vidutiniškai 90-100 m gylio.

Cušimos sala sąsiaurį dalija į dvi dalis. Busano sąsiauris gilesnis (iki 227 m) ir siauresnis nei Cušimos sąsiauris.

Srovės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuro Šio srovės šaka eina per sąsiaurį ir kartais vadinama Cušimos srove. Atsirandanti šalia Japonijos salų ši šiltoji srovė teka per visą Japonijos jūrą ir skyla prie Sachalino salos krantų, toliau teka į Ramiojo vandenyno šiaurę per sąsiaurį į šiaurę nuo Hokaido ir Ochotsko jūrą į šiaurę nuo Sachalino salos prie Vladivostoko. Vandens masių charakteristikos labai varijuoja dėl mažai druskingų Korėjos ir Kinijos pietrytinių krantų vandenų.

Ekonominė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per šį sąsiaurį eina daugybė tarptautinių laivybos kelių, įskaitant ir vedančius į Pietų Korėjos uostus. Tiek Pietų Korėja, tiek Japonija apribojo savo pretenzijas į sąsiaurį 3 jūrmylėm nuo kranto, kad sąsiauriu būtų laisvas judėjimas.

Keleivių keltai nuolat zuja per Korėjos sąsiaurį. Komerciniai keltai iš Busano Pietų Korėjoje plaukia į Fukuokos, Cušimos, Šimonosekio ir Hirošimos uostus Japonijoje. Be to, keltai jungia Cušimos salą su Fukuoka, o Pietų Korėjos Jeju salą – su likusia Korėja. Keltai, jungiantys Pietų Korėjos ir Japonijos uostus, irgi plaukia šiuo sąsiauriu.

Istorinė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mongolų invazija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Mongolų invazija į Japoniją.

Jungtinis mongolų, Kinijos ir Korėjos laivynas perplaukė sąsiaurį ir bandė įsiveržti į Japoniją 1274 m. ir 1281 m. Jie smarkiai nusiaubė Cušimos salą pakeliui, bet nesugebėjo nugalėti Japonijos. Taifūnas (kamikadzė, paprastai verčiama „dieviškas vėjas“) išgelbėjo Japoniją nuo chano Chu Bi Lajaus vadovaujamo mongolų laivyno 1281 m.

Wokou ir Oei Invazija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai – Wokou ir Oei invazija.

Kai mongolai nusiaubė Cušimos salą, ji tapo Wokou (Japonijos piratų) baze. Korėjos Čioson dinastija 1419 m. pasiuntė laivyną į Cušimos salą sunaikinti piratus, bet salos užimti nepavyko. Po to Korėja sutiko praplėsti Japonijai ribotas prekybos privilegijas mainais į piratų sutramdymą.

Cušimos mūšis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Cušimos mūšis.

Cušimos mūšis tarp Japonijos ir Rusijos laivynų 1905 m. gegužės 27-28 dienomis įvyko Cušimos sąsiauryje. Rusijos laivynas iš esmės buvo sunaikintas.