Kontinentinė Amerikos vandenskyra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaurės Amerikos žemyno vandenskyra (raudona linija)
Pietų Amerikos žemyno vandenskyra

Kontinentinė Amerikos vandenskyra – sąlyginė linija Amerikos žemyne, į vakarus nuo kurios yra Ramiojo vandenyno baseinas, o Atlanto ir Arkties vandenynai – rytuose.

Šiaurės Amerikos žemyno padalijimas prasideda Velso Princo kyšulyje Aliaskoje, kuris yra labiausiai į vakarus nutolęs žemyninis Šiaurės Amerikos taškas. Linija kerta Amerikos Aliaskos valstiją iki Kanados Jukono teritorijos, tada zigzagais į pietus iki Britų Kolumbijos palei Kasjaro ir Ominekos kalnus, kur ji pasiekia Samito ežerą palei Nečako plokščiakalnį. Iš čia per Makgregoro plokščiakalnį vandenskyra tęsiasi per Kanados Uolinius kalnus ir eina per jų keterą į pietryčius iki 120° vakarų ilgumos dienovidinio, kur sudaro Britų Kolumbijos ir Albertos provincijų pietinių dalių sieną.

Vandenskyra kerta JAV sieną šiaurės vakarų Montanoje tarp Votertono ežerų ir Ledyno nacionalinių parkų. Kanados teritorijoje sudaro vakarinę Votertono ežerų nacionalinio parko sieną, o JAV kerta Ledyno nacionalinio parko teritoriją. Tada linija eina į pietus išilgai Uolinių kalnų iki Helenos ir Bjuto, o po to į vakarus iki Biteruto kalnagūbrio, kur ji sudaro Aidaho ir Montanos sienos rytinį trečdalį. Tada vandenskyra eina per Vajomingą Jeloustouno nacionalinio parko teritorija, o toliau tęsiasi į pietryčius per Koloradą ir Naujosios Meksikos vakarus.

Toliau į pietus vandenskyra driekiasi per Meksiką išilgai Vakarų Siera Madrės kalnagūbrio per Čihuahua, Durangą, Sakateką, Agvaskaljentesą, Chaliską, Gvanachuatą, Keretarą, Meksiko valstiją, Meksiko miestą, Morelosą, Pueblą, Oachaką ir Čiapasą. Tada eina per pietinę Gvatemalą, Hondūro pietvakarius, vakarinę Nikaragvą, vakarinę ir pietvakarinę Kosta Riką bei pietinę Panamą.

Pietų Amerikoje vandenskyra driekiasi Andų viršukalnėmis per vakarinę Kolumbiją, Ekvadoro centrinę dalį, vakarinę ir pietvakarinę Peru bei rytinę Čilę (daugelyje vietų sudaro Čilės sieną su Bolivija ir Argentina) ir baigiasi Patagonijos ir Ugnies Žemės pietiniame gale.

Šiaurės Amerikoje, be žemyno vandenskyros, yra ir šiaurinė vandenskyra (skirianti Atlanto ir Arkties vandenynų baseinus) bei mažesnės vandenskyros, išskiriančios Meksikos įlankos, Hadsono įlankos ir Šv. Lauryno įlankos baseinus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]