LSDP Šiaulių skyrius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šiaulių gegužinių vieta
Akmuo „Labora“
Paminklinė lenta

LSDP Šiaulių skyrius yra Lietuvos socialdemokratų partijos vietinė organizacija, veikianti Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji slapta socialdemokratinės minties organizacija Šiauliuose įsisteigė 1884 m. Tai buvo Vaclovo Bielskio, vėliau kitų vadovaujamas Šiaulių berniukų gimnazijos moksleivių savišvietos būrelis, veikęs iki 1905 m., turėjęs bibliotekėlę Zubovų dvare. Jam priklausė Vincas Čepinskis, Andrius Domaševičius, Augustinas Janulaitis, Steponas Kairys, Vladas Sirutavičius ir kiti. Vėliau įsisteigė ir kiti būreliai, studijavę vokiečių socialdemokratų ir rusų narodninkų teorijas.

Didelę įtaką padarė „Proletariato“ partijos veikėjas Liudvikas Janavičius, Šiauliuose subūręs grupę, kuriai priklausė Vaclovas Bielskis, F. Rubinas, Michailas Voiničius, Vladimiras Zubovas. 1895 m. atsirado pirmosios darbininkų kuopelės brolių Kaganų saldainių fabrike, 1897 m. – batsiuvių, 1898 m. odininkų ir kitos organizacijos. Tačiau jų ryšys su 1896 m. įsikūrusia LSDP buvo silpnas. 1899 m. Šiauliuose buvo surengtas pirmasis Gegužės pirmosios mitingas, pradėtos rengti gegužinės, kuriose dalyvavo ir kitų politinių srovių atstovai, tiek aušrininkai, tiek varpininkai. Tačiau 1899 m. pabaigoje daugelis socialdemokratinių grupių narių buvo suimti ir ištremti. 1901 m. Šiauliuose susikūrė žydų darbininkų Bundo organizacija.

Revoliucijų metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LSDP skyrius įkurtas iš naujo 1902 m.. Jam priklausė J. Šepetys, Pranas Mažylis, Jonas Ambrozaitis (Pupų dėdė), Steponas Žiupsnys, Kazimieras Venclauskis, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, Stasys Lukauskis, Vaclovas Bielskis, Jonas Biliūnas, Antanas Povylius ir kiti. 19051907 m. susikūrė daugiau darbininkų organizacijų įmonėse. Savo partinę organizaciją 1905 m. įsteigė 30 Ch. Frenkelio ir brolių Nurokų odų fabrikų darbininkų. 1905 m. sausio 18-20 d. buvo organizuotas visuotinis streikas, kuriame dalyvavo apie 2000 žmonių. 1905 m. Šiauliuose veiklą išplėtė „Draugo“ organizacija, surengusi dar vieną visuotinį streiką 1905 m. gegužės 3-5 d. 1905 m. birželio 8 d. vyko masinės demonstracijos, prasidėjusios kazokų nužudyto LSDP nario J. Ivanausko laidotuvėmis. 1905 m. spalio 21 d. visuotiniame streike miesto socialdemokratai išreikalavo paleisti politinius kalinius.

Iki tol susiskaldžiusios tautiniu principu, revoliucijos metais visos miesto socialdemokratų organizacijos sudarė jungtinį komitetą. 1907 m. miesto LSDP organizacijoje buvo 100 narių, Bundo organizacijoje – 80, RSDDP – 30 narių. 1907 m. kovo mėn. rinkimuose į Rusijos Valstybės dūmą šiauliečių atstovu buvo išrinktas Antanas Povylius. 1908 m. areštuota ir ištremta 200 LSDP narių, mieste liko 31. 1910 m. skyrius faktiškai nutraukė veiklą, likę laisvėje jo vadovai buvo priversti išvykti, kiti įsijungė į kultūrinę šviečiamąją veiklą. Jų įkurta draugija „Varpas“ rengė gegužines, teatro spektaklius, platino žurnalą „Visuomenė“. Marksistinės pakraipos grupė susiformavo ir aušrininkų organizacijoje.

1912 m. rinkimuose į IV Valstybės dūmą skyriaus veikla atnaujinta, jam priklausė Petras Avižonis, Vincas Dudelis, Ignas Augustinavičius, Antanas Maciūnas, Jadvyga Netupskaitė. Tik skyriaus kandidato areštas sutrukdė pasiekti žymesnių rezultatų. 1913 m. socialdemokratai, ypač jų atstovai miesto dūmoje darbininkams padėjo pasiekti, kad būtų įkurtos ligonių kasos stambiausiose įmonėse – brolių Nurokų, Ch. Frenkelio, brolių Kaganų fabrikuose ir bendra Zubovo alaus daryklos, A. Zaborskio bei P. Pliaterio-Zibergo įmonių ligonių kasa. 1914 m. suaktyvėjo profsąjungos, surengusios visuotinį odos darbininkų streiką, kuriame dalyvavo 800 darbininkų.

Nepriklausomybės metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš naujo LSDP skyrius organizuotas 1918 m. lapkričio mėn., jo pirmininku išrinktas Kazimieras Venclauskis. Šiaulių socialdemokratai dalyvavo LSDP konferencijoje, kurioje K. Venclauskis buvo numatytas į LSDP vyriausybės ministrus pirmininkus, nustatyta partijos politika steigiant savivaldybes. Šiauliečiai aktyviai dalyvavo steigiant savivaldybes Šiaulių apskrityje. 1918 m. lapkričio 24 d. buvo išrinkta Šiaulių miesto savivaldybės taryba, gruodžio 7 d. apskrities taryba, kurių pirmininku buvo išrinktas K. Venclauskis. Vykdomosios komisijos pirmininku buvo išrinktas K. Venclauskis, pavaduotoju Stasys Lukauskis, sekretoriumi Rapolas Skipitis.

Prasidėjus kovoms su bolševikais, vokiečiais ir bermontininkais, Šiaulių socialdemokratai organizavo partizanų būrius, jų štabui vadovavo Vaclovas Bielskis, Vladas Požela ir Sofija Lukauskaitė. 1921 m. LSDP įsteigė apmokamų sekretorių – organizatorių etatus, šioms pareigoms į Šiaulius buvo atsiųstas Jonas Varnauskas. 1921 m. įsteigtas LSDP Šiaulių apskrities skyrius. Organizacijos veikė visuose valsčiuose. 1924 m. LSDP Šiaulių apskrities komitetą sudarė K. Venclauskis (pirmininkas), J. Varnauskas (etatinis sekretorius), V. Bielskis, A. Glinskis, Seimo narys Jonas Januškis.

„Žiežirbos“ skyrius įsteigtas 1923 m., steigėjai – J. Karenauskas (pirmininkas), B. Norvaišaitė, A. Lukavičius, P. Miliutavičius, Siminskas. Kartu įsteigtas sporto klubas „Žiežirba“. 1924 m. įsteigtas Socialdemokratų darbininkų klubas. Steigėjai: J. Varnauskas, B. Norvaišaitė, P. Čiučelis, S. Galvadiškis, S. Žukauskas, rėmėjas V. Bielskis. 1925 m. kovo 8 d. įsteigtas Socialdemokratų darbininkų profesinės sąjungos Šiaulių skyrius, turėjęs 761 narį. Prie skyriaus buvo organizuota juridinė konsultacija, klubas, veikęs iki 1927 m. LSDP, po to J. Sondeckiui formaliai priklaususiuose Liaudies namuose. 1925 m. Šiaulių apskrityje veikė 30 LSDP organizacijų, 16 LSDJS „Žiežirbos“ draugijų, 27 „Kultūros“ būreliai.

Savivaldybėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1925 m. Šiaulių miesto tarybos LSDP frakcija

1920 m. vasario 29 d. miesto taryba buvo sudaryta be rinkimų, dėl to socialdemokratai ją boikotavo. 1920 m. kovo 28 d. rinkimus laimėjo Lietuvos darbo federacija, gavusi 20 vietų iš 37. LSDP ir profsąjungų grupė gavo 9, žydai – 8 vietas. 1921 m. birželio 19-20 d. rinkimuose į miesto tarybą buvo išrinktas vienas LSDP atstovas Stasys Labanauskas. 1924 m. rugsėjo 19-20 vykusiuose savivaldybės tarybos rinkimuose LSDP gavo 18 vietų iš 40, bet burmistru tapo krikdemas Kazimieras Ubeika. Taryba normaliai dirbti negalėjo, todėl rinkimai buvo anuliuoti.

1925 m. sausio 24-25 d. rinkimuose LSDP gavo 3658 balsus iš 8373 ir 17 vietų, žydai – 8, namų savininkai – 5, krikščionys demokratai – 4, darbininkų sąjunga – 3, nepartiniai – 1 vietą. Tarybos nariais iki 1931 m. liepos mėn. buvo Jonas Balakas, Jonas Bajoras, Vaclovas Bielskis (LSDP frakcijos seniūnas), P. Čeponis, Samuelis Galvadiškis, A. Glinskis, Jonas Karnauskas, Juozas Lemežis, Stasys Lukauskis (mirė 1925), A. Stankūnas, J. Sakalauskas, L. Sakalauskis, Jackus Sondeckis (miesto burmistras), Pranas Šemetas, K. Urbonaitis, Jonas Varnauskas, Kazimieras Venclauskis (tarybos pirmininkas), S. Žukauskas.

1931 m. birželio 15-16 d. rinkimus LSDP boikotavo, nes buvo suvaržytos savivaldybių teisės. 1935 m. kovo 15-16 d. buvo balsuojama pagal mažoritarinę sistemą, socialdemokratai gavo daugiausia balsų, tačiau burmistru buvo paskirtas tautininkas Jonas Valančius. 1938 m. rugpjūčio 18 d. burmistru buvo paskirtas buvęs LSDP narys, „komandiruotas“ į tautininkus Petras Linkevičius.

Seimuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Renkant Steigiamąjį Seimą 1920 m. balandžio 14-15 d. LSDP gavo 1559 balsus iš 4591 dalyvavusių rinkimuose. LSDP frakcijoje dirbo šiauliečiai Kipras Bielinis, Bronius Cirtautas, Vincas Čepinskis, Steponas Kairys, Vladas Požela, Vladas Sirutavičius, Pranas Šemetas ir Kazimieras Venclauskis (frakcijos pirmininkas). Vėliau Seimo atstovais tapo Antanas Povylius ir Eduardas Šukevičius.

Rinkimuose į I Seimą 1922 m. spalio 10-11 d. už LSDP atstovus balsavo 1012 šiauliečių (už komunistus 2265). Pagal LSDP sąrašą buvo išrinkti Kipras Bielinis, Mečys Markauskas, Vladas Požela (jį vėliau pakeitė Jurgis Daukšys) ir Kazimieras Venclauskis.

1923 m. gegužės 12-13 d. II Seimo rinkimuose LSDP palaikė 2561 šiaulietis, komunistus – 1289, Darbo federaciją 1238. Šiauliečiams atstovavo Kipras Bielinis, Jurgis Daukšys, Enrikas Kromeris (jį pakeitė Jonas Markelis), Mečys Markauskas. 1926 m. gegužės 18-19 d. III Seimo rinkimuose už LSDP balsavo 2855 šiauliečiai iš 7578 dalyvavusių rinkimuose. Išrinkti šiauliečiai Kipras Bielinis, Lazaris Epšteinas, Jonas Januškis.

Atgimimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LSDP Šiaulių skyrius atsikūrė 1989 m. gegužės mėn., steigiamasis susirinkimas įvyko liepos 8 d. Inžinierių namuose. Iš pradžių skyriuje buvo 17 narių, vėliau jų skaičius išaugo iki 35, tačiau po 1990 m. rinkimų į savivaldybės tarybą pradėjo mažėti, skyriaus iškeltiems tarybos deputatams pasirinkus kitus interesus. Padedant šiauliečiams susikūrė LSDP grupės Pakruojyje, Joniškyje, Šiaulių rajone. Nors ir negausiomis jėgomis, savivaldybės tarybos rinkimuose iškovodavo po 3 vietas. 1996 m. Seimo nare išrinkta skyriaus atstovė Vida Stasiūnaitė, 2004 m. – Edvardas Žakaris.

2001 m. LSDP skyrius pariteto pagrindais susijungė su LDDP Šiaulių organizacija. Suvienijus jėgas miesto savivaldybės taryboje 2002 m. balandžio mėn. miesto meru išrinktas Vaclovas Volkovas. Išrinkus naują tarybą 2003 m. balandžio 3 d. meru vėl išrinktas V. Volkovas, tačiau birželio mėn. jį pakeitė Vytautas Juškus.

2003 m. balandžio 10 d. visuotinio skyriaus susirinkimo metu skyriuje buvo 316 narių, per metus įstojo 124 nauji nariai, 40 narių buvo iki 30 metų, 104 nuo 40 iki 50 metų, 33 pensinio amžiaus. Skyriuje veikia 14 grupių.

2007 m. balandžio 26 d. skyriaus konferencijoje buvo atstovaujama 438 nariams, iš jų 213 moterų, 68 nariai iki 30 metų, 114 virš 60 metų. Skyriuje veikė 22 grupės. Išrinkta 32 narių taryba.

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės tarybos nariais buvo išrinkti: