Konstantin Päts
Konstantinas Petsas est. Konstantin Päts | |
---|---|
Estijos prezidentas | |
K. Petsas apie 1922 m. | |
Gimė | 1874 m. vasario 23 d. Pernu apskritis, Rusijos Imperija |
Mirė | 1956 m. sausio 18 d. (81 metai) Kalinino sritis, SSRS |
Sutuoktinis (-ė) | Wilhelma („Helma“) Ida Emilie Päts |
Vaikai | Leo Viktor |
Religija | Stačiatikybė |
Estijos prezidentas | |
Kelintas | 1-as |
Ėjo pareigas | 1938 m. balandžio 24 d. – 1940 m. birželio 21 d. |
Ankstesnis | - |
Vėlesnis | Jüri Uluots |
Partija | Šalies piliečių sąjunga (1917–1920) Ūkininkų asamblėja (1920–1932) Statybininkų ir verslininkų sąjunga (1932–1935) Patriotinė lyga (1935–1940) |
Vikiteka | Konstantin Päts |
Konstantinas Petsas (est. Konstantin Päts, 1874 m. vasario 23 d. – 1956 m. sausio 18 d.) – vienas aktyviausių ir įtakingiausių tarpukario Estijos politikų, pirmasis Estijos prezidentas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jis buvo vienas pirmųjų estų, pradėjusių aktyvią politinę karjerą. Beveik 40 metų jis konkuravo su kitu šalies politiku Janu Tynisonu – iš pradžių žurnalistikoje, vėliau ir politikoje. 1905 m. revoliucijos metu K. Petsas buvo nuteistas mirties bausme, tačiau sugebėjo išskristi į Šveicariją. Vėliau iškeliavo į Suomiją, kur tęsė literatūros darbus. Grįžęs į Estiją, buvo įkalintas 1910–1911 m.
1917 m. K. Petsas pradėjo vadovauti autonominei Estijos vyriausybei, tačiau Spalio revoliucijos metu buvo priverstas savo veiklą tęsti pasislėpus. 1918 m. vasario 18 d. politikas tapo vienu iš trijų Estijos išsilaisvinimo komiteto narių – vėliau šis komitetas paragino sudaryti Estijos nepriklausomybės deklaraciją. 1918 m. vasario 24 d. K. Petsas vadovavo laikinajai Estijos vyriausybei, taip pat buvo užsienio reikalų ir karo ministerijų vadovu. Tai leido jam Estijos nepriklausomybės karo metu organizuoti šalies ginkluotę ir pasipriešinimą.
1922–1923 m. estas buvo parlamento Riigikogu vadovu, vėliau vadovavo 5 vyriausybėms, užimdamas Estijos valstybės vadovo (est. Riigivanem) postą. 1938 m., priėmus Estijos konstituciją, K. Petsas tapo šalies prezidentu. Jo vadovavimo metu Baltijos šalys buvo okupuotos pagal Molotovo-Ribentropo paktą. Estijos prezidentas jėga buvo priverstas pasirašyti visus kapituliacijos dokumentus. 1940 m. liepos mėnesį, dar iki Baltijos šalių aneksijos, su šeima buvo suimtas ir ištremtas į Ufą. Iki 1952 m. buvo be teismo nuosprendžio kalinamas Kazanės kalėjimo psichiatrinėje ligoninėje. 1952 m. nuteistas 25 metams laisvės atėmimo. 1956 m. sausio 18 d. mirė Kalinino srities Buraševo psichiatrijos ligoninėje. 1990 m. palaikai perlaidoti Talino Metsakalmistu kapinėse.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Päts Konstantin (Konstantinas Petsas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 636 psl.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: - |
Estijos Respublikos Prezidentas 1938 – 1940 m. |
Po to: Jüri Uluots |