Konodontai
| Conodonta | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Konodonto rekonstrukcija | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Konodontai (Conodonta) – į sliekus panašūs išnykę gyvūnai, turėję apatitinius konusinius dantis. Dažniausiai „konodontai“ reiškia šiuos dantis.
1856 metais rusų mokslininkas Kristijonas Ivanovičius Panderis, tyrinėdamas Pabaltijo ordoviko uolienas, pirmasis atrado ir aprašė konodontus. Šiuo metu tai viena iš labiausiai ištirtų fosilinių gyvūnų grupių. Tai atsitiko dėl to, kad konodontai, tiksliau jų dantys, randami paleozojaus uolienose, nuo kambro iki vėlyvojo triaso. Jie randami praktiškai visuose jūrinės kilmės uolienose. Kadangi sudaryti iš apatito, vadinasi juos galima lengvai atskirti iš uolienos, panaudojant rūgštis. Panadodojant konodontus pavyko suskirstyti visą paleozojų ir triasą intervalais, kurių trukmė 100 tūkst. – 1 mln. metų.
Pats gyvūnas aptiktas tik 1982 metus Škotijos akmens anglies sluoksniuose. Tai buvo apie 4 cm ilgio gyvūno, panašaus į slieką atspaudas, kurio viršutinėje dalyje surasti apatitiniai konusiniai dantys. Vėlesni atradimai Pietų Afrikos Respublikoje padėjo nustatyti, kad konodontai (gyvūnai) turėjo akis ir pelekus. Dar vėliau detaliai ištyrus dantis, nustatyta, kad jie turi daug įbrėžimų, būdingų plėšrūnams. Todėl manoma, kad konodontai buvo greiti ir plėšrūs gyvūnai.
 |
Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |