Koliučis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koliučis (rus. Колючий) – buvusi sakų rinkėjų gyvenvietė apie 70 km į šiaurės rytus nuo Rešiotų geležinkelio stoties, Poimos (Biriusos kairysis intakas) kairiajame krante, prie geležinkelio Nižniaja Poima – Karabula (Transsibiro magistralės atšaka), Nižnij Ingašo rajonas, Krasnojarsko kraštas, Rusija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koliučis buvo Poimos miško chemijos ūkio centrinė gyvenvietė. 19391940 m. į šią vietą atitremta lenkųLenkijos rytinės dalies. Pirmąją žiemą beveik visi jie mirė, jų barakai sudeginti, kapinės sunaikintos.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 m. birželio mėn. ištremta apie 150 šeimų iš Lietuvos, daugiausia ūkininkai. Iš Rešotų iki Poimos upės jie ėjo pėsti, į Koliučį atplukdyti upe. Iš pradžių tremtiniai gyveno eglišakių palapinėse. Pirmąją žiemą daug žmonių mirė. 1950 m. atitremta apie 100 ukrainiečių. Tremtiniai statė namus Koliučio ir kitose ūkio gyvenvietėse, rinko sakus. Kitame Poimos krante, apie 2 km į rytus nuo Koliučio, buvo kaimas tuo pačiu pavadinimu, ten gyveno 10–20 lietuvių tremtinių šeimų. 19571958 m. dauguma lietuvių iš Koliučio grįžo į Lietuvą. Lietuvos lenkai ir lenkais užsirašę lietuviai dar anksčiau išvyko į Lenkiją. XX a. septintame dešimtmetyje gyvenvietė sudegė, kapinės sunaikintos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldona JuodvalkytėKoliučis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 737 psl.

Koordinatės: 56°43′08″š. pl. 97°58′39″r. ilg. / 56.7188266°š. pl. 97.9774475°r. ilg. / 56.7188266; 97.9774475