Kolišemaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kolišemaras su sidabrine garda (XVIII a.)

Kolišemaras (pranc. colichemarde) – rūmų špagos rūšis, paplitusi nuo XVII a. antros pusės iki XVIII a. vidurio.

Kolišemarai, manoma, atsirado iš „pereinamojo tipo rapyrų“, kurios buvo sukurtos perdirbant rapyras, siekiant sukurti lengvesnį kalaviją, labiau pritaikytą pariruoti.

Kolišemaro geležtės dalis, vadinama stipruma (forte), yra plati, dažnai turi kelis griovelius, o toliau smarkiai susiaurėja ir iki smaigalio yra siaura. Geležtės skerspjūvis yra šešiakampis ar rombinis. Tokios formos geležtė užtikrina tiek geras pariravimo savybes, tiek geras duriamąsias savybes. Dėl mažesnės masės ir puikaus balanso kolišemarai, palyginus su rapyromis, yra greičiau ir tiksliau valdomi, todėl kolišemaru ginkluotas fechtuotojas gali atakuoti tikslesniais dūriais.

Trumpa istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolišemaras

Priimta manyti, kad kolišemaro geležtę išrado grafas fon Kionigsmarkas (vok. Graf von Königsmark), iš kurio iškraipytos pavardės ir kilo ginklo pavadinimas.[1][2] Tačiau pirmos tokio tipo geležtės žinomos iš ankstesnių laikų, kol šis grafas dar nebuvo gimęs. Pirmieji kolišemarai pasirodė apie 1680 m. ir po to 40 metų buvo populiarūs Europos karališkuosiuose dvaruose. Prancūzų ir indėnų karo laikais kolišemarus labai mėgo karininkai. Kolišemarą turėjo ir Džordžas Vašingtonas.[3]

Kolišemarai atsirado maždaug tuo pačiu metu kaip ir sportinės rapyros, tačiau šios rapyros buvo sukurtos mokytis fechtuotis dvaruose, tuo tarpu kolišemarai buvo skirti dvikovoms. Kolišemaro palikuonimi laikoma šiuolaikinė sportinė špaga.

Kišeninius pistoletus ėmus naudoti kaip savigynos ginklus kolišemarai tapo beveik vien dvikovų ginklu.

Kolišemarų populiarumas ėmė mažėti iš mados išeinant rapyroms. Kolišemarų privalumas buvo tas, kad jie buvo puikūs „priešrapyriniai“ ginklai:

  • kolišemaras buvo spartesnis ir manevringesnis už rapyrą,
  • o masyvi geležtės stipruma padėdavo pariruoti sunkią rapyrų geležtę.

Iš mažų rūmų špagų išsivystė dar lengvesnės špagų formos, ir kolišemarai atsidūrė tokioje pačioje situacijoje, kaip rapyros prieš kolišemarus. Prieš tokias lengvas špagas masyvi stipruma nesuteikdavo jokio pranašumo.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. colichemarde[neveikianti nuoroda]
  2. Peterson, Harold L. (1956). Arms and Armor in Colonial America 1526-1783. Harrisburg, Pennsylvania: Stackpole Company. p. 76.
  3. Peterson, Harold L. (1956). Arms and Armor in Colonial America 1526-1783. Harrisburg, Pennsylvania: Stackpole Company. p. 270.