Prancūzų ir indėnų karas
Prancūzų ir indėnų karas, dar gerai žinomas kaip Septynerių metų karas, o Kanadoje (ypač Kvebeke) kaip Užkariavimo karas (pranc. Guerre de la Conquête), buvo karas, vykęs Šiaurės Amerikoje nuo 1754 m. iki 1763 m.[1] Šis karas buvo dalis didesnio konflikto – Septynerių metų karo, vykusio Europoje. Karo pavadinimas nurodo du pagrindinius britų priešus – karališkąsias Prancūzijos pajėgas, ir sąjungines prancūzams įvairias Amerikos indėnų pajėgas. Konfliktas, ketvirtasis toks kolonijinis karas tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos tautų, baigėsi tuo, kad britai užkariavo Kanadą. Karo padariniai ryškiai išplėtė to amžiaus anglų–prancūzų konfliktą. Prancūzija, norėdama kompensuoti savo sąjungininkei Ispanijai už Floridos praradimą, užleido ispanams Prancūzų Luizianą Misisipės vakaruose. Prancūzams šiaurės Karibuose liko tik kelios mažos Sen Pjero ir Mikelono salos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Prancūzų ir indėnų karas (French and Indian War), Kãras su prancūzais ir indėnais. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 786 psl.
|
Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |