Knuts Skujenieks
| Knutas Skujeniekas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1936 m. rugsėjo 5 d. Ryga, Latvija |
| Mirė | 2022 m. liepos 25 d. (85 metai) |
| Tautybė | latvis |
| Veikla | poetas, vertėjas, žurnalistas |
| Alma mater | Latvijos universitetas |
Knutas Skujeniekas (latv. Knuts Skujenieks; g. 1936 m. rugsėjo 5 d. Rygoje, Latvijoje. – m. 2022 m. liepos 22 d.) – vienas žymiausių Latvijos kultūros žmonių, poetas, literatūros kritikas ir tautosakos tyrėjas, eseistas ir publicistas, vertėjas. Būdamas žurnalistu nevengė sociopolitinių temų. Jo poezija versta į daugiau kaip 40 kalbų. Jam įteikti Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, Ispanijos valstybiniai apdovanojimai.[1][2][3][4][5][6]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Knutas Skujeniekas gimė 1936 m. rugsėjo 5 d. Rygoje. Vaikystę praleido pas senelius Latvijos Žiemgaloje. Pirmą eilėraštį parašė septynerių, vos pramokęs skaityti. Tėvas, Emilis Skujeniekas, buvo rašytojas bei vertėjas, puikiai mokėjęs ir lietuviškai, vertęs lietuvių literatūrą, buvęs Lietuvos pilietis.[2][3]
1954–56 m. studijavo Latvijos universitete. 1961 m. baigė M. Gorkio pasaulinės literatūros institutą Maskvoje. 1962 m. nuteistas už antisovietinę agitaciją, 7 metus praleido Mordovijos lageryje. Būdamas lageryje pradėjo rašyti eilėraščius.[2][3]
Grįžęs iš lagerio, jis ėmėsi intensyviai versti kitų šalių literatūrą, daugiausia poeziją. Šie vertimai tuo metu jam buvo tyliosios rezistencijos forma bei būdas savo bendrapiliečiams atverti platesnius kultūros horizontus. Savarankiškai išmokęs daug kalbų, išstudijavęs vertimo teoriją, vertė iš daugiau nei 15 kalbų.[2][3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvairių žanrų K. Skujenieko kūriniai ir vertimai sutilpo į aštuonis „Raštų“ tomus, kuriuos sudarė reikšmingiausi jo poezijos rinkiniai:[2][3]
- „Lyrika ir balsai“ (1978 m.);
- „Įrišk balton skarelėn“ (1980 m.);
- „Sėkla sniege“ (1990 m.);
- „Dabar aš Aleksandras“ (2006 m.);
- „Mūsų gyvenimas užtarnautas“ (2007 m.);
- „Nieko asmeniška“ (2010 m.) ir kiti.
Į atskirą raštų tomą surinkti laiškai iš Mordovijos žmonai Intai.[2][3]
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymiausi Latvijos ir Lietuvos valstybiniai apdovanojimai:[4]
- Jotvingių premija (1993 m.);
- Trijų žvaigždžių ordinas (1995 m.);
- Gedimino ordino Karininko kryžius (2001 m.);
- Latvijos literatūros premija (2001 m.);
- Baltijos Asamblėjos premija už „Raštus“ (2008 m.);
- Latvijos literatūros premija (Gyvenimo apdovanojimas) už svarų ir išliekamąjį indėlį į latvių literatūrą (2010 m.).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Knuts Skujenieks. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-30.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 „Knutas Skujeniekas“. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2022-07-26. Nuoroda tikrinta 2022-07-30.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 „Latvian Literature“. www.latvianliterature.lv. Nuoroda tikrinta 2022-07-30.
- ↑ 4,0 4,1 „Letonika.lv. Literatūras bibliotēka. Skujenieks Knuts“. letonika.lv. Nuoroda tikrinta 2022-07-30.
- ↑ „Mirė latvių poetas, vertėjas, lietuvių bičiulis Knutas Skujeniekas“. 15min. Nuoroda tikrinta 2022-07-30.
- ↑ „Acclaimed poet Knuts Skujenieks passes away“. eng.lsm.lv. Nuoroda tikrinta 2022-07-30.