Klovainių dvaras
55°56′27″š. pl. 23°56′08″r. ilg. / 55.9407°š. pl. 23.935431°r. ilg.
Klovainių dvaras | |
---|---|
Kelių šeimų apgyvendintas dvaro sodybos namas
| |
Vieta | Klovainiuose, Pakruojo rajonas |
Įkurtas | XVI a. pr. |
Bajorų giminės | Jeronimas Valavičius Radvilos Kazimieras Poniatovskis Karpiai L. Sobolevas |
Parkas | Parko fragmentai |
Pastatų būklė | Išlikę įvairūs pastatai |
Savininkas | Daugiabutis |
Klovainių dvaras, arba Krivaičių dvaras – buvusio dvaro sodyba Klovainiuose, Pakruojo rajone. Miestelio pietiniame pakraštyje, prie kelio link Rozalimo, išlikęs gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir jų griuvėsiai, parko fragmentas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rašytiniuose šaltiniuose Klovainių vardas randamas nuo XVI a. pradžios, kuomet jau minimas Klovainių dvaras. Prie jo XVII a. pirmoje pusėje įsikūrė miestelis. Klovainių dvarą valdė Žemaitijos seniūnas Jeronimas Valavičius. Jis 1621 m. Klovainiuose pastatė pirmąją medinę Romos katalikų bažnyčią. Vėliau dvaras priklausė Radviloms. XVIII a. tai buvo karališkasis dvaras, jį nuo 1775 m. valdė karališkos giminės atstovas Kazimieras Poniatovskis.
XIX a. pradžioje dvarą nupirko dvarininkai Karpiai. 1808 m. dvaro savininkas Ignotas Karpis testamentu iš baudžiavos paleido Klovainių dvaro baudžiauninkus. 1864 m. Klovainių dvaro laisvieji žmonės atsisakė mokėti žemės nuomą, valstiečių malšinti atsiųstas Rusijos karinis dalinys. XIX a. pabaigoje dvarą nupirko Rusijos generolas L. Sobolevas, kuris valdė Klovainius iki Pirmojo pasaulinio karo.
XX a. tarpukariu per vykdytą žemės reformą dvaras buvo išparceliuotas. Sovietmečiu dvarvietėje buvo įsikūręs „Pavasario“ kolūkis.
Prie dvaro sodybos namo išlikęs senas Klovainių ąžuolas. Pasakojama, kad dvaro šeimininkai jame buvo įkėlę varpą, kurio skambesys kviesdavo baudžiauninkus į darbą.
Priešingoje kelio pusėje, šalikelėje kasant griovį nuleisti vandeniui, apie 1970–uosius rastas senkapis, kuris pažymėtas betoniniu stulpu (metalinis skydas neišlikęs).
-
Maumedžiai dvarvietėje
-
Senkapio ženklas